Įstatyme numatyta, jog Vyriausybės įgaliojimai nutrūksta tuomet, kai pasikeičia daugiau negu pusė jos narių. Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje ministrų yra 14. O nuo tada, kai šį Ministrų kabinetą patvirtino prezidentė Dalia Grybauskaitė, ministro portfelių neteko keturi politikai.

Pirmasis Vyriausybę paliko konservatorių deleguotas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, sulaukęs neigiamų D. Grybauskaitės vertinimų. Po korupcijos skandalo iš sveikatos apsaugos ministro posto pats pasitraukė liberalcentristas Algis Čaplikas. Trečiasis pareigų neteko kultūros ministras Remigijus Vilkaitis – juo nepasitikėjimą išreiškė pati politiką į ministro postą delegavusi Tautos prisikėlimo partija (TPP), pernai įsiliejusi į LiCS. Paskutinis pasikeitimas įvyko prieš metus – sulaukęs prezidentės nepasitikėjimo ir neigiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados, iš ūkio ministro pareigų pasitraukė konservatorius Dainius Kreivys. Dar prieš teikiant tvirtinti vyriausybę naujai išrinktai prezidentei socialinės apsaugos ir darbo ministro portfelis buvo iš konservatoriaus Rimanto Jono Dagio perduotas Donatui Jankauskui. Prezidentė savo dekretu jau tvirtino ministrų kabinetą be R.Dagio.

Reiktų visų keturių ministrų pasitraukimo

Dabartinės sudėties Vyriausybėje LiCS turi keturis ministrus: sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį, dabartinio konflikto centre esantį vidaus reikalų ministrą R. Palaitį bei du ministrus, kurie LiCS bloką papildė tuomet, kai į šios partijos gretas įsiliejo TPP – aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską bei kultūros ministrą Arūną Gelūną. Jei jie visi būtų atšaukti, Vyriausybėje nuo D.Grybauskaitės prezidentavimo laikų jau būtų pasikeitę 8 - daugiau nei pusė ministrų kabineto narių.

Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Erikas Tamašauskas DELFI teigė nemanantis, kad koalicijos partneriai ryšis atšaukti savo keturis ministrus.

„O kodėl jūs manote, kad jie pasitrauks? Aš taip nemanau“, - sakė liberalas.

Prireiktų ir opozicijos palaikymo

Pasak jo, jeigu LiCS vis dėlto sumanys privesti Vyriausybę prie įgaliojimų nutrūkimo, Liberalų sąjūdis bus pasiryžęs Seime palaikyti naują vyriausybę, formuojamą dabartinio Ministrų kabineto, be LiCS atstovų, pagrindu.

„Reikėtų palaikyti ir užbaigti šitą kadenciją. Nematau jokių priežasčių griauti visiškai viską. Ir pati opozicija, kiek tenka pasikalbėti, nemano, kad reikėtų šitą dalyką daryti“, - teigė pašnekovas.

Iš opozicinių politinių jėgų, kol kas paramą Vyriausybei žada Darbo partija – tokį norą išreiškė jos lyderis Viktoras Uspaskichas. Tuo tarpu Socialdemokratų partija jau galvoja apie interpeliaciją A. Kubiliui ir naujos vyriausybės formavimą. „Tvarkos ir teisingumo“ partija aiškios pozicijos kol kas nedeklaravo, kaip ir Krikščionių partija bei Artūro Zuoko blokui priklausantys keli parlamentarai.

Nemažai galėtų priklausyti ir nuo LiCS – dabar šios partijos frakcijai Seime priklauso 13 parlamentarų.

E. Tamašauskas pažymėjo manantis, jog LiCS gali labai paprastai užbaigti konfliktą ir stabilizuoti Vyriausybę. „Manyčiau, kad užtektų vieno R. Palaičio (atstatydinimo – DELFI). To ir pakaktų. Galėtų jie deleguoti kitą žmogų į ministro postą, ir viskas tuo užsibaigtų. Priešingu atveju, bus tikrai sujauktas, nelabai geras dalykas. Jeigu Seime prasidės atstatydinimas, interpeliacijos, čia gali įvykti lavina, griūtis. Bet tikiuosi, kad šito tikrai nebus, ir prezidentė normaliai įvertins šitą situaciją“, - vylėsi liberalas.

A.Čaplikas: R.Palaičio atšaukimo nesvarstome

LiCS lyderis A. Čaplikas, vienas iš penkių ministro postą šioje Vyriausybėje palikusių politikų, DELFI teigė, jog partija nesvarsto galimybės atšaukti R. Palaitį ir laukia prezidentės sprendimo.

„Reikalavimai (iš koalicijos partnerių – DELFI) yra įvairesni ir didesni, - užuominomis apie E. Tamašausko pasisakymą kalbėjo LiCS pirmininkas. - Nesvarstome tokių variantų. Tai yra primetimas mums sprendimų. Nebesvarstome jokių variantų – laukiame pirmadienio ir laukiame kitų sprendimų.“

Sykiu jis pažymėjo manantis, kad R. Palaičio atstatydinimas pagrindinės konflikto priežasties – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo klausimo – nepašalins.

„Yra tokia teisinė situacija, kai tik teismo sprendimas gali grąžinti arba negrąžinti minėtų pareigūnų į darbą. Todėl joks ministro pakeitimas problemos neišsprendžia – tik teismas gali tą išspręsti. Todėl svarstyti, kad kas nors išspręstų ką nors, yra tiesiog neįmanoma. Bus R. Palaitis, bus kitas, bus konservatorius, bus liberalsąjūdietis – teisiškai tai yra neįmanoma. Todėl reikalauti iš mūsų šito... aš suprantu žaidimą“, - pridūrė A. Čaplikas, pažymėdamas, jog LiCS siūlo laukti teismo verdikto dėl FNTT vadovų, o ne keisti Vyriausybės sudėtį.

Paklaustas, ar LiCS gali atšaukti savo ministrus, priversdama prie Vyriausybės įgaliojimų nutrūkimo, politikas tiesaus atsakymo nepateikė.

„Laukiame prezidentės sprendimo ir nemodeliuojame viešumoje jokių situacijų. Mes manome, kad koalicija gali dirbti, ir norime iš koalicijos partnerių protingų sprendimų, neeskaluojant toliau konfliktų“, - reziumavo A. Čaplikas.

DELFI primena, jog antradienį premjeras A. Kubilius apsisprendė prezidentei teikti R. Palaičio atleidimą. D. Grybauskaitė žada sprendimą priimti pirmadienį, po susitikimo su A. Čapliku ir pačiu R. Palaičiu.