Tai būtų alternatyva nepakeliamoms fizinėms ir (ar) dvasinėms paciento kančioms, kurių neįmanoma palengvinti ir kurias sukėlė sunkus ir nepagydomas sutrikimas dėl ligos ar sužalojimo.
Eutanazijos įstatymo projektą ir jį lydinčius dokumentus Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Andrius Burba.
Dokumento projekte nustatyta eutanazijos atlikimo tvarka bei sąlygos, kurioms esant ji gali būti atliekama; eutanazijos atlikimo kontrolės mechanizmas, tuo tikslu įkuriant Eutanazijos kontrolės ir vertinimo komisiją. A. Burba siūlo įtvirtinti atsakomybę už teikiamo įstatymo reikalavimų nesilaikymą, taip pat nustatyti aplinkybes, dėl kurių gydytojas, atlikęs eutanaziją, nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Šiuo metu eutanazijos atlikimo galimybė Lietuvos teisės aktuose neįtvirtinta, tačiau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas suteikia galimybę pacientams atsisakyti tam tikrų procedūrų ar gydymo.
"Toks pasirinkimas paciento padėties ne tik nepalengvina, o atvirkščiai - gali lemti ir jo būklės pablogėjimą, fizinių ir dvasinių kančių progresavimą. Kitaip tariant, galiojantis reguliavimas suteikia pacientui teisę, atsisakius tam tikrų procedūrų, mirti greičiau, bet kenčiant; o orios, humaniškos mirties pacientas pasirinkti neturi galimybės", - sako A. Burba.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, jog šiuo metu Baudžiamasis kodeksas nustato baudžiamąją atsakomybę už eutanazijos (suleidžiant mirtiną injekciją ar kitu aktyviu veikimu) atlikimą.
"Suteikiant teisę terminalinės būklės pacientams pasirinkti eutanaziją, kartu bus užtikrinama galimybė jiems išvengti vis didėjančio ligos ar sužalojimo nulemto skausmo, o paskutines gyvenimo akimirkas išgyventi ramiai ir oriai", - sako įstatymo projekto rengėjas A. Burba.
Kaip pažymi parlamentaras, diskusijos ir poreikis legalizuoti eutanaziją kai kuriose ES valstybėse kilo dar XX a. 8 dešimtmečio pradžioje, o Belgijoje, Liuksemburge bei Nyderlanduose ši paslauga 2002-2008 metais legalizuota visiškai, leidžiama tiek aktyvioji, tiek pasyvioji eutanazija.