Apsipirkti su visais vaikais pati nuvairuodavo iki Lenkijos
Moteris jau trejus metus užsiregistravusi Darbo biržoje – per tą laiką nesulaukė nė vieno darbo pasiūlymo. „Darbą vienas kitas susiranda nebent mieste, tačiau dėl rimtų sveikatos problemų aš negaliu dirbti bet kokio darbo – pavyzdžiui, sunkaus fizinio, šaltoje patalpoje. Be to, darbdaviai pasižiūri, kad turiu mažų vaikų, gyvenu kaime... Pernai vis prašiau Darbo biržoje, kad užrašytų į siuvėjų kursus, bet sakė, kad pinigų tam nėra. Šiemet, regis, pagaliau pavyks. Tačiau net ir juos baigus bus sunku. Visi nori patirties, o iš kur jos turėsiu?“ - pasakojo moteris.
Anot Jūratės, mieste daugiausiai pamaininiai darbai, tačiau ką reikėtų daryti su vaikais? „Auginu trečioką, ketvirtoką, penktoką ir septintoką. Vienam vaikui pasireiškė astma. Mama gyvena už 30 km. Samdyti svetimą žmogų nėra iš ko, juk dirbčiau tik už minimumą – kitaip pas mus nemoka. Kai paskambinau į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą pasitarti, pasiūlė vaikus vienus palikti naktimis. Padėkojau už patarimą ir apsiverkiau“, - guodėsi pašnekovė.
Nuo šių metų įsigaliojusi naujoji socialinės paramos tvarka jos pašalpas apkarpė apie 500 litų. Mat dabar į pajamas įskaičiuojami vaiko pinigai (52 litai už kiekvieną vaiką), o socialinė pašalpa kiekvienam šeimos nariui proporcingai mažėja – pirmajam mokama 100 proc. skirtumo tarp realių ir valstybės remiamų pajamų (350 litų), antrajam – 80 proc., visiems kitiems – po 70 proc. Proporcingumu paremta sistema galioja ir kompensacijai už karštą vandenį.
Iki šiol Jūratė teigė niekada nesiskundusi – ji išmoko gyventi taupiai. Iš pirmos savo pašalpos moteris sugebėjo nusipirkti skalbimo mašiną, iš antros – šaldytuvą. „Mes mokame taupyti. Visus drabužius perkame skudurynuose, pasitaupiusi pinigų išsilaikiau teises, už 300 litų nusipirkau mašiną. Kartą per mėnesį važiuodavome su vaikais apsipirkti į Lenkiją. Išleisdavome ten apie 500 litų. Lietuvoje reikėtų primokėti dar 200-300 litų. Ten vištiena ketvirčiais kainuoja 4 litus, kilogramas miltų – litą, limonadas, kurio vaikai vis tiek nori, – 80 centų. Ir vaisiai ten pigesni, viskas. Atsiperka ir benzinas, ir dar susitaupo pinigų. Tiesa, geros kokybės mėsos niekada negalėjome sau leisti, o pieno produktų parduotuvėse seniai neįperkame. Gerai, kad susiradome kaime bobutę, pas kurią pigiau gauname pieno, kartais ir varškės pasidarome.
Taupydama sugebėdavau vaikams dar ir kažkokią pramogą suteikti. Keletą kartų buvome Rumšiškėse, kitokiuose renginiuose, bent kartą per keletą mėnesių nuveždavau juos į baseiną. Vežu mašina, nes taip pigiau. Kelionė autobusu iki Rumšiškių mums kainuotų 50 litų, mašina – tik 15. Dabar ir visa tai teks pamiršti. Jau pastatėme mašiną, nebenaudosime nei Lenkijai, nei pramogoms, neturėsiu, už ką benzino įsipilti“, - tikino moteris.
Miestelyje likę tik senukai ir girtuokliai
Kartą per tris mėnesius šeima gauna maisto davinį – kilogramą miltų, po pusę kilogramo kruopų, šiek tiek makaronų ir mišinį pyragui. Moteris tikina daugiau jokios labdaros niekada neprašiusi.
„Kai buvo gauta baldų iš olandų, apsilankė socialinė darbuotoja, apžiūrėjo namus ir nusprendė, kad mes dar neblogai gyvename. Labdara nukeliauja į prasigėrusias šeimas, kurios visai baldų neturi. Pas vieną moterį, auginančią 5 vaikus, atėjo socialinė darbuotoja patikrinti, pamatė, kad namuose yra internetas ir nešiojamas kompiuteris, ir aprėkė – esą dar pašalpų norite. Aš irgi kompiuterį vaikams nupirkau už 100 litų. Ir internetą turime – dabar tai vaikams juk būtinybė. Reiks turbūt pro langą mesti, kai pas mane ateis socialinė darbuotoja, nes atims paskutinį centą. Tačiau ir taip teks interneto atsisakyti, kai sutartis pasibaigs. Nebus už ką aprengti ir apauti vaikų, koks dar internetas. Net ir skuduryne geresnių batų be 20 litų nenusipirksi“, - aiškino Jūratė.
Moteris tikino, jei ji susirastų darbą, kuriame gautų 1500 litų į rankas, jokių pašalpų neprašytų. Tačiau dirbant už minimumą, dar 200 litų per mėnesį kainuotų kelionė į miestą ir atgal. Kas gi tuomet liktų?
„Ir už šiuos pinigus vaikai manęs nematytų nuo 7-tos valandos ryto iki 7-tos vakaro. Vaikai galėtų eiti laukais, kur nori. O po to sakoma – tėvai vaikų neprižiūri. Argi esu apdrausta, kad jie ko nors neiškrės, kai liks be priežiūros? Kiti taip ir gyvena. Štai kaimynų šeimoje vyras dirba čia vietoje, važinėja po apylinkes, o žmona susirado darbą mieste. Jie turi tris vaikus – dar gerai, kad pas juos gyvena močiutė. Nebūtų kam vaikų į darželį nuvesti ir parvesti, nes mamos namuose praktiškai nebūna. Štai toks gyvenimas už 720 litų. Argi skatina tokia alga dirbti? Mes visi juk verslininkai nebūsime, reikia ir valytojų, šlavėjų, kitus darbus dirbančių žmonių. O ir aukštasis ne visada padeda. Mano giminaitė baigė vokiečių kalbą, o jai pasiūlė valytojos darbą. Ji apsiverkė ir išvyko į Angliją. Ten bent jau valys už daug didesnius pinigus“, - pasakojo Jūratė.
Anot jos, miestelyje šiandien likę tik senukai ir pijokai. Visi darbingi žmonės išvažiavę, o jei yra dar jaunų šeimų, vienas iš narių dažniausiai taip pat dirba užsienyje.
„Žinau šeimą, kai iš pradžių vienas vyras išvažiavo, po to – abu, o jų mergytę močiutė žiūrėjo. Vėliau jie ir ją išsivežė. Kai grįžo, žmonės pardavė butą, nusipirko geresnį, pasidarė remontą, naujus baldus įsigijo, mašinas nusipirko. Per metus laiko žmonės užsidirbo. O kiek mes galime sutaupyti per metus? Skurdas Lietuvoje. Visko gali būti, kad ir aš su vaikais bėgsiu. Šeimoms ten garantijos geresnės“, - svarstė pašnekovė.
Svarsto galimybę dėl diskriminacijos skųstis Europos žmogus teisių teismui
Jūratės teigimu, naujoji pašalpų skyrimo tvarka parankiausia girtaujantiems žmonėms, kurių vaikus prižiūri valstybė, tuo tarpu tvarkingai gyvenančios šeimos diskriminuojamos. „Dabar, kai socialinė pašalpa skiriama iš karto, kai tik žmogus užsiregistruoja Darbo biržoje, jam nebereikia laukti pusės metų kaip anksčiau, visi tie, kurie pas mus pakampėse stovėdavo, gauna pašalpas. Pavyzdžiui, gyvena pas mus viena pijokė, kurios vaikus atėmusi valstybė. Ji gauna iš valstybės 350 litų ir rankomis ploja. Mano vaikams valstybė nėra tokia dosni, jie gauna tik po 245 litus.
Kartais pajuokauju su mama: „Nepareisiu tris paras namo, prašysiu, kad kas nors pakviestų vaikų teisių apsaugos darbuotojus, tu turėsi vaikus pasiimti, gausi už kiekvieną vaiką po 520 litų (tokia pašalpa skiriama svetimus vaikus globojantiems žmonėms – DELFI) ir galės jie gyventi pilnavertį gyvenimą, galėsime net pataupyti vaikų gyvenimo pradžiai. Tai žiauri socialinė diskriminacija, todėl neketiname tylėti. Jei niekas nepasikeis, ruošiamės Strasbūrui skųstis. Kalbama apie gimstamumo skatinimą, o šeimos diskriminuojamos pagal šeimos narių skaičių. Vienai mano kaimynei dar blogiau – jie su vyru augina penkis vaikus ir vos galą su galu suduria, nors tikrai ne tinginiai“, - įsitikinusi moteris.
Jūratė bandė savo požiūrį išsakyti politikams, tačiau iš socialinės apsaugos ir darbo ministro sulaukė atsakymo, kad proporcingai šeimos nariams skiriama kompensacija už komunalinius mokesčius skatina taupyti geriamąjį vandenį, o įtvirtinus socialinės paramos priklausomybę nuo šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų skaičiaus, tikimasi, kad sumažės paskatos gyventi tik iš socialinių pašalpų, vengti darbo bei ieškoti nelegalaus uždarbio. Juolab kad įsidarbinęs asmuo pusę metų vis dar gauna 50 proc. mokėtos pašalpos.
„Viskas gražu, bet kur tą darbą rasti? Vien iš mūsų miestelio darbo biržoje neseniai užsiregistravo 40 žmonių, o kiek tokių kaimų, kaip mūsiškis?“ - tikino moteris.
SADM: iki šiol tik Lietuvoje šeimos nariams buvo teikiama vienodo dydžio parama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, nuo šių metų socialinę pašalpą ir būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos skiriamos, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių. Tai yra, pirmam šeimos nariui ir vienam gyvenančiam žmogui socialinė pašalpa būtų kiek didesnė nei pernai (maksimali – ne 315, o 350 Lt), nes vienam žmogui pragyventi reikia santykinai daugiau lėšų, o kiekvienam paskesniam šeimos nariui ji būtų diferencijuojama.
Darant šį sprendimą, buvo įvertinta ES šalių praktika, iki šiol tik Lietuvoje visiems šeimos nariams buvo teikiama vienodo dydžio piniginė socialinė parama. Tačiau natūralu, kad jei žmogus gyvena vienas, jam vienam reikia susimokėti už komunalines paslaugas, būsto nuomą, būtiniausius buities daiktus (šaldytuvą, virtuvės reikmenis ir pan.), o kai šeimoje žmonių daugiau, nors būstas vienas, nemažai išlaidų išsidalina.
„Todėl pernai negaunantis jokių pajamų asmuo, turintis teisę į piniginę socialinę paramą, gaudavo 315 Lt socialinę pašalpą – 90 proc. valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Pagal naują sistemą, pirmam šeimos nariui arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama 350 Lt socialinė pašalpa - 100 proc. valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, antram šeimos nariui – 280 Lt – 80 proc. VRP dydžio, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 245 Lt – 70 proc. VRP dydžio. Jei pašalpas gauna 2 asmenys šeimoje, bendra suma būtų tokia pati, kaip ir pernai – 315+315 = 630 Lt/350+280 = 630 Lt. Šis pakeitimas tikrai nėra nukreiptas prieš daugiavaikes šeimas, primename, kad už vaikus mokamos ir kitos išmokos“, - aiškino SADM.
NAMS: Iš Europos šeimos rėmimo sistemos Lietuva iškirpo svarbiausią dalį
„Europoje pirmiausiai kiekvienam šeimos nariui yra taikomas atitinkamas neapmokestinamas pajamų dydis, garantuojantis pragyvenimo minimumą. Taigi jei vaikus auginantys tėvai dirba, nuo šios sumos, tarkime, tų pačių 350 Lt kiekvienam šeimos nariui, daugumoje šalių nėra mokami mokesčiai. Kitaip tariant, keturių asmenų šeima, nepriklausomai nuo to, ar dirba tik tėtis, ar tik mama, ar abu, bendrai sudėjus, mokesčių šiuo atveju nemokėtų nuo 1400 Lt. Lietuvoje mes šį principą taikome 470 Lt sumai, kurią uždirba mama arba tėtis. Todėl jei dirba tik mama arba tik tėtis, mokesčių ši šeima nemoka tik nuo 770 litų (kiekvienam iš tėvų dar skiriama po 100 neapmokestintų litų). Taigi mūsų valstybėje yra bent du kartus mažesnis neapmokestinamas pajamų dydis vienam šeimos nariui.
Tuo tarpu kitos šalys tik užtikrinusios normalų pragyvenimo lygį be mokesčių pradeda diferencijuoti ir pašalpas. Lietuvoje mes diferenciacijos pajamų mokesčiui neturime, ji yra tik simbolinė, jog ataskaitose Europos Sąjungai (ES) uždėtume varnelę, kad ją taikome, o socialinės pašalpos jau pradėtos diferencijuoti – ir labai stipriai, neatsižvelgiant į tai, kad ES nuolat bado pirštu Lietuvos rodiklius: kas antras vaikas iš gausios šeimos Lietuvoje praktiškai gyvena skurde“, - aiškino pašnekovė.
R. Paulavičienės manymu, kalbant apie gausias šeimas, kai tris, keturis ar daugiau vaikų išlaiko vienas žmogus, dažniausiai moteris, reikėtų paskaičiuoti, kada valstybė patirs didesnį nuostolį. Jei toks žmogus išeis į darbą ir, pavyzdžiui, išves savo keturis vaikus į darželį, kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto teks atseikėti bent jau po 1 tūkst. litų kiekvienam vaikui. Taigi kokio lygio pajamas žmogus turėtų uždirbti, kad valstybei apsimokėtų? Akivaizdu, kad tokiais atvejais valstybei daug labiau apsimoka pašalpų forma sumokėti mamai savotišką atlyginimą už vaikų priežiūrą, kuri šiuo atveju kainuoja gerokai pigiau.
„SADM žaidžia žmonių emocijomis, teigdama, kad Lietuvoje yra labai daug išlaikytinių, kurie neva nenori dirbti ir būtent jų sąskaita neva dabar taupoma. Šis paskutinis gestas, kai padidintos pašalpos vieniems gyvenantiems asmenims, bet sumažintos vaikus auginančioms šeimoms, yra akivaizdus populizmas ir balsų pirkimas. Tie žmonės, kurie dabar masiškai plūstelėjo į Darbo biržą, kad gautų padidintas pašalpas, jie žino, kas priėmė šį sprendimą ir tikrai žinos tai per rinkimus.
Taigi žaidžiama prieš rinkimus, o po to, kaip Dievas duos, – už pašalpas gyvenančių žmonių skaičių išauginsime iki beprotybės, nebebus, iš ko mokėti pašalpų, vaikų skurdo rodikliai dar labiau prastės... Ir naujai valdžiai vėl iš naujo teks viską peržiūrėti. Mes nuolat klumpame toje pačioje vietoje – mūsų socialinė politika visiškai neorientuota į dirbantį žmogų. Visi socialiniai, politiniai sprendimai orientuoti į pensinio amžiaus arba į pašalpas gaunančius asmenis“, - įsitikinusi NAMS atstovė.