Pasak architektų, dėl NDG prieš užsienio valdininkus raudonuoti neteks, tačiau gėda, kad iki šiol šalyje nėra pastatyto padoraus konferencijų centro.
„Litexpo“ salės – mugėms pakankamos „daržinės“
Tai, kad kultūros pastatų erdvės išnuomojamos valstybės reikmėms, rodo tam tikrą valstybės skurdą, mano architektas Audrys Karalius. Jis apgailestauja, kad NDG 2013-aisiais, kai šalis pusmetį pirmininkaus ES Tarybai, užleis vietą politikams – šis pastatas esą vykdo pačią aktyviausią Lietuvoje multikultūrinę veiklą, čia vyksta mums visiems svarbūs procesai.
„Čia tas pats kaip Palangoje kai kurie gyventojai užleidžia savo gyvenamąsias patalpas ir patys per vasarą gyvena malkinėje, kad galėtų pravesti tam tikrą kurortinį renginį. Aš manau, kad tai nėra natūralu. Jokiu būdu nesakau, kad to [NDG užleisti vietą politikams] negalima daryti, tik noriu pasakyti, jog tam tikra prasme gėda. Tokio lygio renginiams reikia pasistatyti konferencijų – kongresų centrą“, – LRT interneto tarnybai komentavo A. Karalius.
Architekto pasiteiravus, ar „Litexpo“ parodų rūmai yra tinkami tokio pobūdžio renginiams, A. Karalius jų sales prilygino daržinėms, kurios pakankamos mugėms, tačiau jokiu būdu „netraukia“ iki tarptautinių konferencijų formatui reikalingų patalpų. „Konferencijos gali vykti, bet paprastos ir darbinės. Reprezentacinėms jos niekaip netinka“, – pridūrė garsus šalies architektas.
Pasak A. Karaliaus, yra anekdotas „kišti“ tarptautinio formato renginio dalyvius į „surogatinius“ Valdovų rūmus ir ten rengti konferencijas – tai esą rodo visišką nesusigaudymą.
„Susilaikyčiau nuo kažkokių skambių tarptautinių renginių tokiuose surogatiniuose rūmuose rengimo. Daryti tokius renginius, kur Lietuva skambės tarptautinėje plotmėje ir bus tyrinėjama, pedantiškai kapstomasi, kas jie [rūmai] tokie, kodėl čia priimami, tai, manyčiau, tikrai klaida“, – kritikos negailėjo architektas.
Dailės muziejus: viską galima suderinti
Tuo metu Romualdo Budrio, Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus, nuomone, muziejus yra atkurtas už valstybės lėšas, tai yra valstybinė institucija ir negalima eiti prieš valdžią, tai esą ne privatus sektorius. Visgi direktorius tikino, kad viskas yra derinama, o nuolatinės ekspozicijos nebus liečiamos.
„Mes deriname, mūsų ekspozicijos veiks, daugiau parodinės. Didžiojoje parodų salėje viena kita paroda bus atidėta“, – lrt.lt sakė R. Budrys.
Pasak direktoriaus, NDG yra strategiškai patogioje vietoje – iš čia matoma didelė dalis Vilniaus panoramos, yra pakankamai erdvės transportui ir patogus privažiavimas. „Vakaras ar du renginių bendrai mūsų kultūrai antpečių nenuima, o prideda“, – įsitikinęs R. Budrys.
Direktorius priminė, kad per valstybines šventes šalies vadovai dažniausiai rinkdavosi Taikomosios dailės muziejuje. „Jeigu bus poreikis, papildomai ir Taikomosios dailės muziejuje bus konferencijos, bet Valdovų rūmus skubės užbaigti, kad padarytų reprezentacinius priėmimus“, – lrt.lt kalbėjo R. Budrys.
URM: tinkamų erdvių nėra daug
Kaip LRT interneto tarnybai teigė Užsienio reikalų ministerijos (URM) Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas, aukščiausio lygio susitikimų ir konferencijų, reprezentacinių renginių Lietuvoje pirmininkavimo ES laikotarpiu organizavimui reikalingos reprezentatyvios erdvės, galinčios talpinti didelį skaičių renginio dalyvių.
Tokių renginių organizavimui tinkamų erdvių, pasak M. Lašo, Lietuvoje nėra daug. Atlikus analizę, parinktos trys galimos vietos: NDG, „Litexpo“ ir Valdovų rūmai, o šių pastatų savininkas – Lietuvos valstybė.
„NDG patalpas – pirmąjį aukštą ir laikinųjų ekspozicijų erdves – planuojama nuomotis 5 mėnesių laikotarpiui – t.y., tam laikotarpiui, kai vyks renginiai. Tomis dienomis, kai pirmininkavimo renginiai nevyks, NDG bus atvira lankytojams, kurie galės aplankyti nuolatinę ekspoziciją, taip pat apžiūrėti pirmininkavimo renginiams įrengtas patalpas, jose eksponuojamas laikinąsias ekspozicijas“, – paaiškino M. Lašas.
Parenkant renginiams patalpas, vertinama, ar jos pritaikytos reikiamam dalyvių skaičiui, ar yra galimybė įrengti vertėjų, delegacijų darbo zonas (jei reikalingos), kitas pagalbines patalpas.
Lrt.lt primena, kad šalys pirmininkauja ES po pusmetį. Šiais metais tą daro Danija ir Kipras, o 2013-aisiais Airija ir Lietuva. Pirmininkavimas Tarybai rotacijos principu buvo įvestas pagal Europos Bendrijų sutartis.
Remiantis kitų ES šalių narių patirtimi, skaičiuojama, kad Lietuvos atstovai 2013 metų liepos-gruodžio mėnesiais iš viso pirmininkaus apie 3 tūkst. susitikimų. Per pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį į Lietuvoje numatytus 180 renginių laukiama atvykstant daugiau nei 30 tūkst. svečių.