"Mano manymu, reikia daryti pataisas Konstitucijoje (...) sistemiškai peržiūrint visą eilę Konstitucijos nuostatų", - penktadienį surengtoje diskusijoje apie euro krizę sakė E.Kūris.
Teisės profesoriaus nuomone, daugiausia klausimų kyla dėl Konstitucijos nuostatų, kurios reglamentuoja biudžeto procesus ir mokesčių nustatymą. E.Kūrio teigimu, šiuo klausimu būtų vertinga kreiptis išankstine tvarka į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinimo.
"Aš bijau, kad su šita sutartimi gali atsitikti, kad kas nors ims ir pasakys, kad "mums nereikia keisti Konstitucijos, pataisysim vieną kitą įstatymą, galbūt kokį konstitucinį įstatymą priimsim". Konstituciją keisti reikia, jei mes ją nors kiek gerbiame", - kalbėjo teisininkas Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje diskusijoje.
Lietuvos ir dar 24 Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai kitą savaitę ketina pasirašyti sutartį, kuria siekiama užtikrinti, jog valstybės vykdytų įsipareigojimus dėl biudžeto deficito dydžio. Šiam tikslui ketinama numatyti sankcijas valstybėms pažeidėjoms ir išplėsti ES Teisingumo teismo funkcijas.
Be fiskalinės drausmės nuostatų, sutartimi taip pat numatomas glaudesnis ekonominis bendradarbiavimas.
E.Kūrio teigimu, iki šiol abejonių kelia naujo susitarimo statusas ir nuostata, jog sutartis, kurią pasirašyti atsisako Didžioji Britanija ir Čekija, per penkerius metus bus perkelta į ES teisę.
"Aš nežinau, ar tai yra tarptautinė sutartis, ir aš nelabai žinau, koks yra statusas šio dokumento", - kalbėjo E.Kūris.
"Mes esame teisine prasme labai dideliame neapibrėžtume", - sakė jis.
Iki narystės euro zonoje Lietuva turbūt prisiims ne visus įsipareigojimus pagal naująją sutartį.
Svarstoma galimybė neprisiimti nuostatų, kurios susijusios su vadinamosiomis partnerystės programomis ir numato naujas normas šalims, kurioms iškelta biudžeto perviršio procedūra.
Lietuvos valdžia taip pat kol kas abejoja dėl nuostatų, susijusių su baudomis, įvestomis Teisingumo teismo, nes numatoma, kad baudos būtų mokamos į Europos stabilumo mechanizmą, kuris yra tik tarp euro zonos šalių.
Be to, Vilniuje abejojama ir dėl sustiprinto bendradarbiavimo nuostatų. Kaip BNS yra sakęs Lietuvos ambasadorius ES Raimondas Karoblis, nors dabar yra išvardytos kryptys, kur vyks sustiprintas ekonominis bendradarbiavimas - konkurencingumas, užimtumo ir socialiniai klausimai, fiskalinė drausmė ir finansinių institucijų stabilumas, Vokietija ir kai kurios kitos šalys siūlo didesnį koordinavimą ir mokesčių srityje, o tai gali būti nenaudinga Lietuvai.