„Lietuva užleido šitą kraštą tarybų valdžiai Lenkų rinkimų akcijos asmenyje. Nes ten įgyvendinta tarybų valdžia, žmonės yra kontroliuojami, jie yra valdomi ūkiškai, priklausomi nuo savivaldybės. Kurie nepriklausomi, taigi kitaip ir jaučiasi, nebijo leisti vaikų į lietuviškas mokyklas. O tiems, kurie priklausomi, pasako: „Tu nori dirbti? Į kokį darželį eina tavo vaikas?“ Patys lenkai skundžiasi, kad juos terorizuoja šita valdžiukė, bet tai yra tarybų valdžia“, - teigė V. Landsbergis.
Taip politikas atsakė į klausimą, ko nepadarė Lietuva, kad Vilniaus kraštas būtų integrali ir visavertė šalies dalis.
Rinkimai Vilniaus rajone – kaip SSRS?
Pasak politiko, faktas, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose gyventojai į savivaldą patys išsirenka Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus dar nieko neįrodo. Jo teigimu, Sovietų Sąjungoje taip pat atrodė, kad gyventojai išsirenka komunistų valdžią, tačiau su tikrove tai neturėjo nieko bendra.
„Sovietų Sąjungoje irgi visą laiką išrinkdavo tą pačią valdžią, buvo tokia mašina padaryta. Buvo galima sakyti, kad, na, jiems patinka komunistų valdžia, ją visą laiką išrenka ir viskas gerai. Nors ir būtų negerai. Kai jau rinkimai, tai suveža, tai prigąsdina... Pavyzdžiui, ten didžiausias procentas balsuojančių iš anksto arba paštu. Panašiai kaip ir Dūmos rinkimuose Rusijoje, tikrai labai panaši sistema kaip Rusijoje“, - svarstė europarlamentaras.
V. Landsbergis sako, kad balsus Vilniaus krašte Lietuvos lenkų rinkimų akcija perka dviem būdais. Pirmiausia įtikina gyventojus, kad jie yra skriaudžiami, tuomet prisistato esanti gynėja. Galiausiai, padeda įvairūs gąsdinimai, manipuliacijos rinkimų metu ir panašūs dalykais.
„Pirmiausia reikia įtikinti žmones, kad jie yra skriaudžiami, kad juos skriaudžia bloga Lietuva ir kad jie turi gynėją. Ir jeigu jie rems tą gynėją, tai jis juos apgins. Tai čia vienas būdas, kaip gauti palankumą. Reikia įtikinti“, - teigė politikas.
Žemės grąžinimas – persmelktas lietuvių ir lenkų valdininkų korupcija
Tačiau europarlamentaras pripažino, kad žemės grąžinimas Vilniaus rajone išties strigo, tik, jo nuomone, tai buvo susiję tiek su objektyviomis kliūtimis, tiek su lietuvių ir lenkų valdininkų piktadarybėmis. Jo teigimu, daug ką liudija faktas, kad Šalčininkų rajone žemės grąžinimo klausimas nebuvo toks opus, kai Vilniaus rajone tai tapo rimta problema.
„Tiesą sakant, kai kur lenkai iš tiesų buvo skriaudžiami ir dar dabar tai neištaisyta – tai žemės grąžinimas Vilniaus rajone. Tai tapo problema ir dėl to, kad jie neturėjo dokumentų, ir dėl rėžinių kaimų. Čia gi atsilikęs kraštas! Lietuvoje įvykdyta žemės reforma, viskas aišku, o čia liko dvarai ir viduramžių kaimas. Be to, per karą Varšuvoje sudegė valstybiniai archyvai, o jeigu dokumentai buvo Varšuvoje, tai irgi sudegė“, - kalbėjo politikas.
Pasak V. Landsbergio, kaltę dėl nepakankamai greito žemės grąžinimo turi prisiimti tiek lietuvių, tiek lenkų valdininkai, mat Vilniaus rajono savivaldybė, kuriai vadovauja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai, buvo atsakinga už detaliųjų planų ruošimą, o apskritis – už generalinio plano paruošimą ir galutinį tvirtinimą.
Jo tvirtinimu, kai kuriais atvejais savivaldybė piktybiškai neruošė detalaus plano, todėl tai kelia klausimų apie pačios savivaldybės interesus.
„Tai gali būti jų pačių interesas – prilaikyti tą žemę. Arba, aš manau, buvo ir toks motyvas – tie žmonės gi atgauna žemę, tai jie nebūtinai ten gyvena, jie gali ją parduoti. O tada, neduok Dieve, nupirks lietuvis, tai geriau prilaikyti, kad pats žmogus neturėtų, kad tik neparduotų lietuviui“, - svarstė V. Landsbergis.
„Lietuva visą laiką yra skundžiama, kad apvagia lenkus negrąžindama žemės. O aš sakau, žiūrėkite: Šalčininkuose visi žemę atgavo, tai o ką, ten ne lenkai? Lenkai visi atgavo žemę. Vilniaus rajone, taip, nesugrąžinta apie 20 proc. žemės“, - kalbėjo europarlamentaras.