Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą.
Lietuvos istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius teigia, kad apklausos duomenys atskleidžia du svarbius dalykus: visų pirma, lietuviai puikiai suvokia, kad, be Vasario 16-osios, nebūtų ir Kovo 11-osios, be to, valstybingumas kritinei masei Lietuvos gyventojų yra natūralus ir savaime suprantamas dalykas.
„Kritinė visuomenės masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu, natūraliu dalyku. Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta galėtų neturėti valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad, nežiūrint visų ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą gana kritiškomis aplinkybėmis“, - teigė A. Kasparavičius.
Lietuviai identifikuojasi su tarpukario Lietuva
Remiantis apklausos duomenimis, su valstybingumu lietuviams labiausiai asocijuojasi Vasario 16-oji. Kad ši diena įprasmina valstybės gyvavimą, paminėjo net 45,6 proc. respondentų, tuo tarpu Mindaugo karūnavimo diena, Kovo 11 -oji arba šiuolaikinės Konstitucijos diena Lietuvos gyventojų sąmonėje įsitvirtinusios menkiau.
Pavyzdžiui, 22,2 proc. žmonių atsakė, kad valstybingumą jiems geriausiai įprasmina liepos 6-oji, 20,3 proc. gyventojų minėjo Kovo 11-ąją, 1,6 proc. – spalio 25-ąją arba šiuolaikinės Konstitucijos patvirtinimo referendume dieną.
Dar 6,7 proc. lietuvių teigė, kad jiems valstybingumo neatspindi nė vieną šių datų, tuo tarpu 3,6 proc. gyventojų į klausimą neatsakė.
DELFI primena, kad visos šios datos atspindi skirtingą Lietuvos istorijos epochą: Mindaugo karūnavimo diena primena Lietuvos didžiosios kunigaikštystės (LDK) susikūrimą, Vasario 16-oji – tarpukario Lietuvą, Kovo 11-oji – atkurtą nepriklausomybę po SSRS žlugimo, spalio 25-oji – teisinės valstybės užgimimą.
| Kuri diena Jums labiausiai asocijuojasi su Lietuvos valstybingumu? (proc.) |
|
| Vasario 16-oji | 45,6 |
| Liepos 6 -oji | 22,2 |
| Kovo 11-oji | 20,3 |
| Spalio 25-oji | 1,6 |
| Nė viena iš jų | 6,7 |
| Nežino/neatsakė | 3,6 |
| Iš viso: | 100 |
Valstybingumą įprasminančią dieną mini tik penktadalis
Nepaisant teiginių, kad valstybingumą geriausiai įprasmina Vasario 16-oji, šią datą beveik visuomet mini tik 23,1 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, o dar 31 proc. respondentų teigė šią dieną minintys tik kartais.
Remiantis apklausos duomenimis, 17, 2 proc. sakė Vasario 16-osios neminintys, o 28,2 proc. gyventojų pasakė, kad jiems ši diena yra tiesiog laisva poilsio diena.
| Ar minite Vasario 16-ąją? (proc.) |
|
| Taip | 23,1 |
| Kartais | 31,0 |
| Ne | 17,2 |
| Man Vasario 16-oji - tiesiog laisva poilsio diena | 28,2 |
| Nežino/neatsakė | 0,5 |
| Iš viso: | 100 |
Lietuvos valstybės atkūrimas buvo neišvengiamas?
Apklausos duomenys taip pat atskleidžia, kad lietuviai Lietuvos valstybės atkūrimą po trečiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo 1795 m. laiko neišvengiamu dalyku.
Jų nuomone, jeigu 1918 m. vasario 16 d. mums nebūtų pavykę atkurti nepriklausomos valstybės, anksčiau ar vėliau Lietuva vis tiek būtų tapusi nepriklausoma šalimi. Tokią poziciją išsakė 44,5 proc. Lietuvos gyventojų.
Trečdalis respondentų svarstė, kad nesėkmės atveju tikriausiai būtume vis dar priklausę Rusijos imperijai, 7,6 proc. žmonių manė, kad būtume tapę Vokietijos imperijos arba postimperinės Vokietijos dalimi, o 3,6 proc. gyventojų užsimena apie tai, kad tokiu atveju būtume sukūrę bendrą valstybę su Lenkija.
Apie dešimtadalis gyventojų nesiryžo atsakyti į šį klausimą, 1,4 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kitą scenarijų.
| Kaip manote, koks būtų Lietuvos likimas, jei Vasario 16-ąją nebūtume atkūrę nepriklausomos valstybės? (proc.) |
|
| Anksčiau ar vėliau vis tiek būtume tapę nepriklausoma valstybe | 44,5 |
| Priklausytume Rusijai | 31,3 |
| Priklausytume Vokietijai | 7,6 |
| Būtume sukūrę bendrą valstybę su Lenkija | 3,6 |
| Kita | 1,4 |
| Nežino/ neatsakė | 11,6 |
| Iš viso: | 100 |
A.Kasparavičius: lietuviai labai blaiviai vertina procesus
Panašiai yra teigęs ir filosofas A. Juozaitis, kurio nuomone, Vasario 16-oji, „buvo esminio lūžio taškas, parodęs, kad lietuviai pasiryžę atskirti savo kultūrą nuo lenkiškosios ir turėti savo valstybę, bei padėjęs pagrindus tautos ir jos kultūros išlikimui“ .
„1918 m. vasario 16 d. mes iš tiesų sukūrėme naują valstybę, nežiūrint to, kad ta naujoji valstybė savo istorinėmis šaknimis rėmėsi senuoju LDK valstybingumu. Vis dėlto Vasario 16-osios Lietuva daugeliu aspektų buvo nauja, moderni valstybė, sukurta remiantis tautų apsisprendimo principu, o ne kokio nors valdovo valia“, - sakė mokslininkas.
Be to, pasak A. Kasparavičiaus, sovietmečiu Vasario 16-oji buvo labai mitologizuota, todėl vyresniems gyventojams ši data brangi jau vien dėl to, kad kadaise jie neturėjo teisės jos švęsti.
Kalbėdamas apie Mindaugo karūnavimo dienos svarbą šiuolaikinės Lietuvos gyvenime, istorikas priminė, jog pastaruoju metu gana daug dėmesio skiriama simboliams, susijusiems su LDK paveldu. Tarkime, statomi Valdovų rūmai, neseniai buvo minimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis.
„Mindaugo karalija ir liepos 6-oji iš esmės yra XX a. pabaigoje „atrasta“ moderni lietuvių šventė, panašiai kaip tarpukariu buvo „iškastas“ Vytauto Didžiojo mitas. Todėl ši diena lietuviams brangi kaip pageltusi fotografija sename šeimos albume, leidžianti grožėtis „auksine“ savo istorijos praeitimi“, - teigė A. Kasparavičius.
Jo nuomone, apklausa atspindi itin blaivų Lietuvos gyventojų požiūrį į istorinę Lietuvos situaciją.
44,5 proc. lietuvių valstybingumą laiko savaime suprantamu dalyku
Klausiamas, kaip vertina Lietuvos gyventojų įsitikinimą, kad tuo atveju, jeigu 1918 m. mums būtų nepasisekę, mes vis tiek anksčiau ar vėliau būtume atkūrę savo valstybę, A. Kasparavičius sakė esąs nustebintas, kad tokia didelė dalis žmonių net neįsivaizduoja, jog lietuviai galėtų neturėtų savos valstybės.
„Tokie atsakymai rodo gana fundamentalų dalyką: 44,5 proc. lietuvių, Lietuvos valstybingumas yra savaime suprantamas dalykas. Tai reiškia, kad tiek lietuvių jaučia egzistencinį Lietuvos valstybės krūvį. Manau, kad tai labai pozityvu, bent jau vertinant emociškai ir filosofiškai“, - svarstė mokslininkas.
„Praktiškai kritinė visuomenės masė Lietuvos valstybingumą laiko savaime suprantamu, natūraliu dalyku. Jie praktiškai neįsivaizduoja, kad lietuvių tauta galėtų neturėti valstybinio potencialo. Tie skaičiai liudija, kad, nežiūrint visų ekonominių sunkumų, tragiškos emigracijos, didelė visuomenės dalis mato lietuviško valstybingumo potencialą gana kritiškomis aplinkybėmis“, - pridūrė A. Kasparavičius.
Š.Liekis: LDK ir Lenkijos-Lietuvos akcentai mūsų sąmonėje dar neįsitvirtinę
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis sako, kad lietuvių sąmonėje įsitvirtinusi Vasario 16-osios ir valstybingumo sąsaja yra suformuota švietimo sistemos ir viešų pareiškimų. Pasak jo, būtent tai žmonės nuolat girdi iš politikų tribūnų, skaito vadovėliuose.
„Kitokie akcentai, pabrėžiantys LDK ir Abiejų Tautos Respublikos valstybingumą, bandymai kurti šiuolaikinių lietuvių ryšį su lietuvių bajorų tauta labai neseni ir jiems įsitvirtinti masinėje sąmonėje reikia laiko“, - svarstė profesorius.
Klausiamas, kodėl, jo nuomone, lietuviai nepriklausomybę tarpukariu laiko savaime suprantamu dalyku, Š. Liekis teigė, jog žmonės dažnai mąsto retrospektyviai, jiems atrodo, kad visa, kas nutiko praeityje, buvo neišvengiama. Tačiau visuomenė, anot Š. Liekio, dažnai nesuvokia, kad tapatybė yra konstruojama institucijų – todėl mūsų orientacija į tarpukario Lietuvą yra iš dalies sukonstruota.
„Tapatybė yra konstruojama valstybės institucijų. Tarpukariu ir sovietmečiu buvo konstruojama liaudiška-etninė tapatybė. Dabar vyraujanti samprata yra tų laikotarpių paveldas. Tačiau istorija galėjo pakrypti įvairiai: buvo galima lietuvių bajorų tautos tapatybės perėmimas, įgyvendinus Paulo Hymanso projektą. Tarkime, Sovietų Rusijai laimėjus 1920 m. karą prieš Lenkiją, Lietuva neišvengiamai būtų iš karto buvusi sugromuliuota sovietų. Tada Lietuvos būtų galėjęs laukti ir baltarusiškos liaudiškos tapatybes variantas“, - svarstė Š. Liekis.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų sausio 16-24 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1001 respondentas. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
