Tai jis sakė meno atstovų diskusijoje, kurioje daugiausia dėmesio skirta menininkų apmokestinimui ir viešųjų pirkimų sistemai.
"KM dabar yra kitų kontroliuojančių institucijų baudžiamasis įrankis, ji tiesiog tupi ant užpakalinių kojyčių prieš STT, prieš Valstybės kontrolę, atvirai grasina. Kai kurie KM valdininkai, jeigu mes dėl kažko pasakome, kad ne, kad mes rašysime raštą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK), nes jau su KM susišnekėti neįmanoma, tai mums pasakoma, kad nežaiskite šitaip, o tai yra STT ir mes jus paskųsime", - pirmadienį vykusioje diskusijoje kalbėjo G.Rinkevičius.
Teatro, muzikos atstovai renginio metu skundėsi per dideliais mokesčiais ir, anot jų, visiškai netinkama viešųjų pirkimų sistema. Tuo tarpu valdžios atstovai teigia negalintys jų ginti, nes trūksta bendradarbiavimo ir kultūrininkų iniciatyvos.
Buvusi "Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009" (VEKS) vadovė, dabartinė Atviros visuomenės instituto Pagalbos fondo Lietuvoje vadovė Elona Bajorinienė tvirtino, kad politikams kultūros žmonės yra įdomūs tik tuomet, kai artėja rinkimai, o po to viskas grįžta į "įprastinio gyvenimo vėžes".
"Kai tik kultūros srityje atsiranda didžiuliai projektai, kaip VEKS ar Valdovų rūmai, tai iš karto patenka į politikų ir verslo žaidimų lauką ir joje kultūrininkai su savo silpnais raumenimis iš karto ir pralaimi, jų balsas nėra girdimas ir nevaidina ryškaus vaidmens. (...) Klimatas dabar yra psichologiškai nepakenčiamas, netoleruoja normalių diskusijų, nes jei tu pradedi diskutuoti, kita pusė tave mato kaip potencialų priešą, kad vėl prašysi pinigų ir pasakyk, iš ko tuos pinigus norėsi atimti", - kalbėjo E.Bajorinienė.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas teigė, kad kultūra Lietuvos politiniame gyvenime yra nustumta į šoną.
"Pagrindinis dalykas yra požiūris į kultūrą. Aš visus Nepriklausomybės metus laukiu paprasto dalyko – kada susiformuos Vyriausybė, kur kultūros ministro pozicija bus ne pirma, ne antra, bet bent jau trečia po premjero. Pripažinkime, kad gali būti pats kvalifikuočiausias ministras, bet de facto jo vieta yra pati paskutinė", - tikino LNOBT vadovas.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė pabrėžė, kad tarp finansinę tvarką tikrinančių institucijų ir kultūrininkų trūksta susikalbėjimo ir supratimo.
"Ir mano pačios, ir mano kolegų administracijoje 90 proc. darbo sudaro dokumentacija ir ataskaitos. (...) Tokie dalykai paralyžiuoja, daugelis tokių reikalavimų atkrato mus imtis ambicingų projektų, turų Lietuvoje, gastrolių užsienyje," - sakė R.Prusevičienė.
Anot jos, jau nuo 2006-ųjų kalbėta apie tai, kad viešiesiems pirkimams reikalingi pakeitimai, o Lietuva perkeldama Europos Sąjungos (ES) direktyvą, pasak Filharmonijos atstovės, persistengė. Tam antrino ir "Menų spaustuvės" ir Lietuvos šokio informacijos centro vadovas Audronis Imbrasas.
"Yra paimta pati griežčiausia ES rekomendacija ir sukurta sistema, kuri reguliuoja kasdieninį gyvenimą. Kiekviena organizacija, netgi mažos, kai kuriomis dienomis po 5-10 sąskaitų turi, nuo 1 cento iki daug centų. Visa tai yra apkrauta papildomomis procedūromis, viso to neįmanoma daryti be teisininkų paslaugų", - tikino A.Imbrasas.
Anot jo, viešųjų pirkimų būdu tenka pirkti ir autorių paslaugas. A.Imbraso nuomone, viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi tik atliekant didelės vertės pirkimus, o ne visus.
Teatro "Utopia" vadovas, režisierius Gintaras Varnas sakė, pabrėžė, kad krizės pradžioje autorinių sutarčių mokesčiai išsaugo nuo 15 iki 55 proc.
"Mokesčių pakėlimas buvo neadekvatus visiems. Aš traktuoju, kad tai smūgis kultūrai per mokesčius. Mes negalime 3-4 kartus padidinti bilietų kainų, nes žmonės yra nemokūs, bet aktoriams turi būti apmokama už darbą. Mes dabar turime uždirbti dvigubai, trigubai daugiau, bilietų kainų kelti negalima, salių padidinti negalime", - kalbėjo G.Varnas.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narė Dalia Teišerskytė tvirtino, kad patiems kultūrininkams trūksta iniciatyvumo ir jie turėtų patys padėti "prastumti" projektus.
"Mes norime padėti, bet mes ne visada galime tai padaryti, nes jūs pašnekate ir dingstate, o mes turime parengti tobulus, nekritikuotinus įstatymus", - kalbėjo parlamentarė. Be to, anot Seimo narės, menininkai nepasinaudoja galimybėmis gauti lėšas ar mokėti ne tokius didelius mokesčius.
Valstybinių institucijų atstovai tvirtino, kad bendros nuomonės neturi ir kultūros atstovai - pavyzdžiui, labai skiriasi pozicijos dėl socialinio draudimo.