"Paveldo apsauga yra labai labai komplikuota, reikia ją žymiai supaprastinti, kad kiekvienas valdytojas turėtų labai didelį aiškumą, kaip jis privalo saugoti, kas yra jo prievolė, kas atsakingas už saugojimą", - antradienį Žinių radijui sakė prezidentės patarėja.
Komentuodama po gaisro Tytuvėnuose paaiškėjusias paveldo apsaugos Lietuvoje problemas, ji sakė, kad teisės aktai šioje srityje yra "prieštaringi, suvelti ir sujaukti".
"Reikėtų iš esmės peržiūrėti ir sutvarkyti paveldo apsaugos dalykus, tokius dalykus, kaip turi būti vykdoma kultūros vertybių apsauga, reikia būtinai įrašyti į įstatymus, bent minimalios apsaugos priemonės turi būti ten išvardintos, nes dabar paskęstame popierių jūroje", - dėstė patarėja.
V.Būdienė neatleistinu, visišku aplaidumu vadino situaciją, kaip Tytuvėnų atveju buvo elgiamasi su kilnojamomis kultūros vertybėmis.
"Tytuvėnų atveju čia yra neleistinas aplaidumas, ten buvo suvežta daugybė kilnojamųjų vertybių - monstrancijų, kitų bažnytinio kulto apeigų daiktų, iškilių, kelių šimtmečių senumo auksinių, auksakalystystės iškilių meno pavyzdžių, tačiau tai nebuvo tikrasis muziejus, jis nebuvo apiformintas kaip muziejus, daiktai buvo neapdrausti. Tai yra visiškas aplaidumas", - apgailestavo ji.
"Be to, negalima taip beatodairiškai investuoti vien į kultūros paveldo renovavimą, rekonstrukciją, tačiau pamiršti apsaugos priemones", - pažymėjo V.Būdienė.
Prezidentės patarėjos teigimu, įstatymų leidėjas ir Vyriausybė turi peržiūrėti kultūros paveldo apsaugos reglamentavimą. Ji taip pat paragino sudaryti aiškų bent prioritetinių paveldo vertybių sąrašą.
"Yra valstybinės reikšmės objektas Gariūnai, tačiau tokie iškilūs objektai kaip Vilniaus universiteto ansamblis arba Trakų pilis nėra net paskelbti valstybinės reikšmės objektais. Tai galbūt rodo mūsų tam tikrą mentaliteto būseną, tačiau galbūt atėjo laikas mums labai atidžiai pasižiūrėti ir bent jau prioritetinį iškiliausių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų vertybių sąrašą labai aiškiai turėti", - sakė V.Būdienė.