Lietuva EURT ataskaitoje pateikiama kaip pavyzdys valstybės, kuri aktyviai siekia dujų tiekimo diversifikacijos, sprendžia kitus energetinius klausimus bei įsisenėjusių konfliktų problemas santykiuose su Rusija. Tačiau tarptautinės bendruomenės dėmesio centre esančios problemos, kaip įvykiai Sudane ar badas Afrikoje, EURT nuomone, yra per toli nuo mūsų šalies užsienio politikos prioritetų. Kituose sektoriuose Lietuva esą pasireiškia vidutiniškai.
Lietuva – lyderė, bet pasekėjų gali ir pritrūkti
Palankiausiai EURT vertina Lietuvos darbą energetikos sektoriuje. Tiesa, sykiu pažymima, kad, pavyzdžiui, dujų sektoriaus pertvarkoje lyderėmis laikomų Lietuvos ir Estijos pėdomis paseks toli gražu ne visos ES šalys.
„Nepaisant Maskvos pasipriešinimo Trečiajam energetikos paketui, kai kurios valstybės-narės ėmėsi žingsnių, reikalingų dujų rinkos liberalizavimui, įskaitant dujų sektoriaus išskaidymą. Vis dėlto Europos Komisija prognozuoja, kad tik trečdalis (ES – DELFI) valstybių paseks Estijos ir Lietuvos, kurios jau paskelbė pilnai išskaidysiančios savo dujų sektorius, pavyzdžiu“, - rašoma atsakaitoje.
Lietuva taip pat minima tarp ES lyderių, siekiančių diversifikuoti dujų tiekimą bendrijos šalims. Čia mūsų šalis imasi iniciatyvos kartu su Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija ir Rumunija.
ES pamiršo Gruziją
EURT pastebi, kad ES apskritai nelaiko įsisenėjusių konfliktų Gruzijoje ir Kalnų Karabache savo užsienio politikos prioritetu.
Gruzijos atveju, esą išsiskiria tik Lietuva, Čekija ir Lenkija, kurios „stengėsi paspausti Rusiją dėl įsipareigojimų, pvz., atitraukti (karines pajėgas – DELFI) Pietų Osetijoje ir Abchazijoje į iki karo buvusias pozicijas“.
„Kitos valstybės įsitraukia tik epizodiškai: 2011 m. spalį Tbilisyje viešėjęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy paragino Rusiją įvykdyti savo paliaubų susitarimo dalį ir „nutraukti Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacija“, tačiau Maskva jokios oficialios reakcijos nepateikė“, - pažymi EURT.
Kituose diplomatiniuose frontuose – santykiuose su JAV, Kinija ar Artimaisiais Rytais – Lietuva, EURT vertinimu, pernelyg neišsiskiria bendrame ES kontekste.
Per mažai dėmesio didelėms krizėms už Europos ribų
Lietuvai teko ir kritikos. Mūsų šalis, EURT nuomone, per mažai pastangų deda į tarptautinei bendruomenei nerimą keliančių problemų toliau nuo Europos sprendimą.
Imantis diplomatinių žingsnių dėl padėties Sudane ar bado Rytų Afrikoje, Lietuvą EURT priskiria prie vangiųjų valstybių – kartu su Latvija ir Rumunija. Sudano fronte per mažai pastangų esą taip pat deda Lenkija. O badas Rytų Afrikoje sulaukia per mažai dėmesio ir iš Estijos, Vengrijos bei Belgijos.
Tarp Baltijos šalių atrodome geriausiai
Palyginti su Latvija ir Estiją, Lietuvos diplomatines pastangas EURT vertina geriausiai. Mūsų šalis ataskaitoje sulaukė daugiausiai pliusų ir mažiausiai minusų.
Estai, kaip ir lietuviai, laikomi lyderiais aiškinantis santykius su Rusija energetikos ringe. Tačiau į jų daržą skrieja daugiau akmenų: prastai vertinamas Estijos darbas dėl Sirijos krizės, klimato pokyčių.
Tuo tarpu Latvija nesulaukė nė vieno pagyrimo už lyderio rolės prisiėmimą tarptautinėje arenoje. Netgi ten, kur aktyviai reiškiasi Lietuva ir Estija – santykiuose su Rusija – kaimynų latvių įdirbis vertinamas vidutiniškai. Rygai EURT priekaištauja dėl vangios pozicijos reaguojant į jau minėtas situacijas Sudane ir Rytų Afrikoje. Latviai esą taip pat prastai atrodo tarptautinėje arenoje, kai vertinami jų pasiekimai sveikatos srityje. Neigiami įvertinimo Ryga sulaukė ir dėl vangios pozicijos propaguojant demokratiją ir skatinant pagarbą žmogaus teisėms rytinėse ES kaimynėse.
Bet lenkai atrodo geriau
Tuo tarpu kaimyninė Lenkija sulaukė daug palankesnio EURT įvertinimo.
Varšuvai teko kritikos dėl jos veiksmų Libijos krizės akivaizdoje, tačiau jau sprendžiant panašias problemas dėl įvykių Tunise ji įvertinta kaip lyderė. Lenkai taip pat vadinami lyderiais propaguojant demokratiją ir žmogaus teises į Rytus nuo ES, sprendžiant klimato kaitos bei energetikos problemas.