Grįžta feodalizmas

Iki šiol visi, iškeliavusieji į Anapilį, nebuvo rūšiuojami pagal nuopelnus. Nors atsirasdavo „lygesnių už lygius“ - jų giminaičiai eidavo kryžiaus kelius, kad gautų geresnį žemės lopinėlį. Kol kas nei Lėbartų, nei Joniškės kapinėse nėra jokių skiriamųjų ženklų, lentelių prie vartų, kad čia ilsisi koks nors žymus veikėjas. Nors palaidota ir klebonų, ir kapitonų, ir gydytojų, ir dailininkų.

„Manau, kad visi esame lygūs“,- sakė Lėbartų kapinių administratorė Adelė Petkienė. Jos teigimu, visos vietos kapinėse vienodai geros. Kam ieškoti dar geresnių? „Feodalizmas sugrįžta“,- pasipiktino socialdemokratas Šarūnas Jagminas, išgirdęs, kad įžymybės turės savo kapines.

Fotografas, leidyklos „Libras Memelensis“ direktorius Kęstutis Demereckas, trejus metus rinkęs medžiagą apie senąsias Mažosios Lietuvos kapinaites, sakė neaptikęs žinių, kad anksčiau žmonės šiame krašte būtų laidojami pagal turtus ar nuopelnus. Tik bažnyčios tarnai atguldavo šventoriuje.

K.Demerecko teigimu, tradicija išskirti žmones laidojant atsirado sovietmečiu. Mecenato J.L.Vynerio kapas senosiose miesto kapinėse Skulptūrų parke - šalia paprastų žmonių. To pageidavo jis pats. O kur J.Zembrickio kapas - niekas net nežino, nors jis palaidotas kažkur šalia.

Reikia vizos

Kai kurie mirusieji rūpi ir valstybės galvoms. Į Vilniaus Antakalnio kapines pasidairyti traukia ne tik turistai iš viso pasaulio, bet ir prezidentai, ambasadoriai - tylos minute pagerbti ir padėti gėlių ant sausio 13-osios aukų, karių kapų.

„Ne pyragai mums“,- numykė Antakalnio kapinių vadybininkė Vanda Grigūnienė. Jos teigimu, šios kapinės - vyriausybinis objektas. Niekada negali žinoti, kada koks svarbus asmuo užsuks. Prie Antakalnio kapinių vartų taip pat nėra lentelių su nuorodomis, kur palaidotas koks įžymus Lietuvos žmogus. Tarp maždaug 130 tūkstančių palaidotųjų rasti norimą apžiūrėti kapą - nelengva. Į Antakalnį plūstantiems turistams padeda administratoriai.

V.Grigūnienė „Klaipėdai“ sakė, kad, norint palaidoti Antakalnyje, reikia Vilniaus mero vizos. Eiliniams čia nelemta atgulti. Nebent į šeimos kapą.

Žemė nepatręšta

„O kodėl jų nereikia? - nustebo Miesto ūkio tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, paklausta, kam klaipėdiečiams reikalingos įžymybių kapinės. - Kodėl nesuteikti tokios galimybės uostamiesčio dailininkams, aktoriams, gal - daugiavaikėms motinoms, visuomenės veikėjams?“

Valdininkė mano, kad tokį kvartalą, kur palaidoti žymūs klaipėdiečiai, būtų galima įtraukti ir į turistų lankomų objektų sąrašą. Joniškės kapinės beveik uždarytos, o likęs nedidelis, maždaug 300 vietų plotas labiausiai tinka nusipelniusiems ilsėtis gražiau. I.Šakalienė tikino, kad tai nebus žmonių diferencijavimas. Vis tiek karas dėl geresnių vietų vyksta. Bus nustatyta tvarka, kuri neleis piktnaudžiauti.

Įžymybių kvartalas bus pasiruošęs priimti mirusiuosius nuo kitų metų. Pirmiausiai pagal kapinių plėtros programą bus parengtas detalusis planas, sutvarkytas vandentiekis, želdiniai, apšvietimas. Vis dėlto I.Šakalienė stebėjosi, kodėl žmonės taip trokšta geresnių laidojimo vietų. „Žemė juk nepagerinta, nepatręšta“, - juokėsi valdininkė, pati labiau norinti būti sudeginta, o ne užkasta į žemę.

Politikų neįleis

Miesto tarybos narys Vygantas Vareikis teigiamai vertino įžymių žmonių laidojimo kvartalo Joniškėse atsiradimą. Jis gyrė profesionaliai parengtą 17 metų kapinių plėtros programą.

V.Vareikis tikino, kad tradicija laidojant išskirti žmones nėra nauja. Senosiose miesto kapinėse, dabartiniame Skulptūrų parke, šalia tako į Autobusų stotį laidojo turtingus žmones.

„Nelaidokime iš anksto“, - net nusipurtė V.Vareikis, paklaustas, ar norėtų būti išskirtas po mirties Joniškės įžymybių kvartale. Kas tos įžymybės? „Svarbu, kad tai būtų tokia asmenybė, kuri nekeltų diskusijų. Ir jokiu būdu ne politikai“, - pabrėžė V.Vareikis, užtikrinęs, kad ir milijonai negarantuos Joniškės kapinėse išskirtinės vietos. Tačiau jeigu koks vietinis milijonierius padovanotų miestui milijoną, tuomet gal galėtų pretenduoti.

Laidos Mėnulyje

Prestižinės, įžymybių kūnus priglaudžiančios kapinės yra daugelyje Europos miestų. Budapešto Kerepeši, Prahos Žičkovo kapinėse palaidoti įvairiais laikotarpiais kuo nors pasižymėję žmonės.

Be skrupulų iš mirusiųjų verslą daro ir vokiečiai. Turistiniame kataloge apie Berlyną yra pažymėtos kapinės, kuriose ilsisi šalies įžymybės. Tačiau tai nėra specialios, tik išskirtiniams piliečiams skirtos vietos. Nesunkiai galima rasti brolių Grimų, R.Virchovo, M.Ditrich kapus. Prie įėjimo į kapines kabo lentelės, kuriose - visų kapinių planas. Šalia M.Ditrich kapo, ant kurio niekada nevysta gėlės ir dega žvakutės, - paprastų, niekam nežinomų žmonių kapai.

Na, o tos Klaipėdos įžymybės, kurioms nepakaks Joniškės kapinių ramybės, greitai galės iš anksto užsisakyti, kad jų pelenai po mirties būtų nugabenti į Mėnulį. Maždaug už 12 tūkst. JAV dolerių firma “Celestis” iš JAV yra pasirengusi porą gramų mirusiojo pelenų nuvežti į Mėnulį. Toks projektas galėtų tapti tikrove po dvejų trejų metų.