Kunigas Julius Sasnauskas interviu DELFI užsiminė, kad viena kita vyskupija atsidūrusi ant bankroto slenksčio. Jo teigimu, dėl to kai kurie kunigai yra tiesiog priversti įsitraukti į tam tikrus santykius su valdžia ir verslu.
Pasak J. Sasnausko, didžiosioms Vilniaus ir Kauno vyskupijoms lengviau – jos pajamų gauna nuomodamos nekilnojamąjį turtą. Tuo metu kaimiškosioms vyskupijoms sunku sudurti galą su galu.
Kaišiadorims vėjo malūnai pinigų dar neatpučia
„Sunkmetis pasijautė – parapijose sumažėjo aukų. Daugiausia tikinčiųjų pensininkai, ypatingai visus gąsdina šis šildymo sezonas. Lietuvoje kiekviena parapija turi save išlaikyti pati – sunkmečiu parapijos tiesiog gyvena kukliau“, - teigia Kaišiadorių vyskupijos ekonomas monsinjoras Algirdas Jurevičius.
Prieš keletą metų Magdeburgo (Vokietija) ir Kaišiadorių vyskupijos investavo į dvi vėjo jėgaines. Pasak A. Jurevičiaus, iš Kretingos rajone, Vydmantų kaime stovinčių jėgainių vyskupija kol kas pajamų negauna – dar dešimtmetį reikės atidavinėti paskolą bankui.
Ekonomo teigimu, pagrindinės vyskupijos pajamos – tikinčiųjų parama ir projektinė veikla, daugiausia finansuojama iš užsienio fondų. „Kiekvienas tvarkosi kaip išmano. Yra pinigų – daugiau pastoracinių pasiūlymų. Jeigu nėra pinigų, pasiūlymai apribojami. Jei parapija turi pinigų, ji bažnyčią šildo, jei neturi – nešildo arba tik savaitgaliais“, - aiškino A. Jurevičius.
Šiauliuose pinigų trūkumas riboja sielovados veiklas
Neoficialiomis žiniomis, didelių finansinių sunkumų turi Šiaulių vyskupija. Tačiau kurijos kancleris kunigas Evaldas Alūza į ilgas kalbas šia tema nesileidžia – esą kalbėti „vien tik apie vyskupijos finansinius sunkumus būtų labai abstraktu“.
Pasak E. Alūzos, norint, kad parapijoje aktyviai funkcionuotų jaunimo, šeimos centrai, Caritas, vyktų aktyvus tikėjimo ugdymas, reikalingi pasiruošę vadovai pasauliečiai. Jiems reikia mokėti atlyginimus. Pinigų taip pat reikia rūpinimuisi bažnyčiomis, jų šildymu, puošimu, remontu, parapijos namų išlaikymu.
„Todėl suprantama, kad iškilus ekonominiam sunkmečiui, valstybėje atsiranda kartu ir finansiniai sunkumai, kurie apriboja parapijų, o kartu ir įvairias vyskupijos sielovados veiklas“, - sakė kancleris, raginantis pasauliečius labiau įsijungti į savanoriškas veiklas ir judėjimus.
R.Doveika: nėra taip, kad valstybė finansuoja Bažnyčią, o Bažnyčia kaulija privilegijų
„Dabar materialinė situacija pakankamai sudėtinga. Štai užsienyje, kur atrodo, ekonominiai rodikliai daug geresni nei Lietuvoje, maldos ar sielovadai skirtų namų nesugebančios išlaikyti bendruomenės juos parduoda, likviduoja, uždaro parapijas. Net kai kurios protestantiškos ar katalikų bažnyčios parduodamos. Mūsų krašte tai gal dar būtų kažkoks skandalas, nežinau, kokias visuomenės nuotaikas suformuotų“, - pastebi LVK generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas R. Doveika.
R. Doveika sutinka, kad sunkmečiu sunkiau išsilaikyti kaimiškoms vyskupijoms. Pavyzdžiui, Telšių, Šiaulių, Kaišiadorių vyskupijose gyventojų mažiau, ne visi jie praktikuojantys katalikai ir aukoja. Pasak jo, natūralu, kad išlaikyti ar remontuoti šventoves, pastatus, finansuoti programas tampa dideliu iššūkiu.
„Vyskupijos išsilaiko iš tikinčiųjų aukų. Daugeliui atrodo, kad sekmadienį per šv. Mišias surenkamos aukos tampa kunigų nuosavybe, kunigai pinigais laisvai disponuoja. Tai didžiausia netiesa – bažnytinė teisė ypatingai griežta – visos sekmadieninių Mišių metu surinktos lėšos yra tos bažnyčios, kaip juridinio asmens, tampantis gėris, nuosavybė ir turtas“, - aiškina kunigas.
Pasak R. Doveikos, iš už sekmadieniais surinktų lėšų mokama už šildymą, elektrą, šiukšlių išvežimą, už tuos pačius pinigus puošiami altoriai, keičiamos spynos, vykdomi remontai. Tuo metu šeimoms, jaunimui vykdomoms programoms, tikybos dėstymui pinigų prašoma iš vietinių ir tarptautinių projektų.
„Kartais spekuliuojama, kad valstybė atleidžia Bažnyčią nuo mokesčių. Atleidžiama nuo Nekilnojamojo turto mokesčio su sąlyga, kad tos lėšos panaudojamos sielovadinei bažnyčios misijai. Tai tam tikra prasme valstybės ir Bažnyčios bendradarbiavimas vardan bendrojo piliečio, kuris kartu ir yra Bažnyčios narys, gėrio“, - tvirtino R. Doveika.
DELFI atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje valstybė apmoka kunigų ir vienuolių sveikatos bei senatvės pensijos draudimą. Vyriausybė taip pat remia šalyje veikiančias tradicines bažnyčias ir religines organizacijas – skiria lėšų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms. Didžiausia dalis – per 1,6 mln. litų – pernai teko Romos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijai.
Kunigo teigimu, už iš patalpų nuomos gautas lėšas Vilniuje maitinami sunkiai besiverčiantys žmonės, finansuojami Carito projektai, dalijama labdara, lankomi seneliai, veikia vienišos mamos ir vaiko namai.
„Nėra, kad valstybė finansuoja Bažnyčią, o Bažnyčia kaulija privilegijų iš valstybės. Toks mąstymas, kurį kažkodėl kartais bandoma formuoti žmonių sąmonėje, iš tikrųjų klaidingas“, - sakė LVK atstovas.