Šalies institucijos nesinaudoja Valstybės tarnybos įstatyme numatyta teise regreso tvarka iš atsakingų tarnautojų išieškoti valstybei padarytus nuostolius. 2010–2011 m. šia įstatyme įtvirtinta prievole piktybiškai nesinaudojo dauguma žinybų. Teismų priteistas milijonines sumas ir bylinėjimosi išlaidas apmokėjo mokesčių mokėtojai.


Atsakomybės „lubos“ net milijonams


Perfrazavus romėnų dramaturgo Terencijaus posakį „kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui“, galima daryti išvadą, kad šalies piliečiai tėra gyvulių banda, su kuria valdžia elgiasi kaip nori. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos žinybos iki paskutinio cento išieško pinigus iš gyventojų, padariusių valstybei didesnę ar mažesnę žalą, tačiau kai nuostolių valstybei pridirba valdininkai, kalti tarnautojai savo kišene neatsako.


Toks įspūdis susidarė „Valstiečių laikraščiui“ apklausus 60 savivaldybių ir kelias dešimtis valstybės institucijų, kaip jos naudojasi Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje suteikta teise išieškoti lėšas iš prasikaltusių valdininkų. Tik Alytaus r. savivaldybė per 2010–2011 m. ryžosi kirsti per kišenę tarnautojui, neteisėtais savo veiksmais padariusiam žalos.


„Žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo“, – rašoma įstatyme.


Jame patikslinama, kad galima išieškoti ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Išieškoma suma per mėnesį negali būti didesnė nei 20 proc. valstybės tarnautojo algos. Vadinasi, net jei dėl tarnautojo kaltės valstybė patirtų milijoną ar keliasdešimt milijonų litų, valdininkas atsipirktų gana menka bauda, bet įstatyme įtvirtinta teisė reikalauti žalos atlyginimo jokiu būdu nesukuria prievolės.


Vieni reikalauja, kiti tyli


Vyriausybės lygiu atskiros žinybos, pasak jų atstovų, nė karto neišieškojo lėšų iš atsakingų tarnautojų. Tik Teisingumo ministerija per 2010–2011 m. dėl savo darbuotojų kaltės patyrė 70 tūkst. Lt žalą. Šiuo metu iš buvusio ministerijos sekretoriaus D.Narkevičiaus siekiama prisiteisti regreso tvarka 26 tūkst. Lt žalą.


Padengti žalos iš prokurorų nereikalavo Generalinė prokuratūra, nors per 2010 m. teismams buvo pateikti 34 ieškiniai dėl 28,2 mln. Lt žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmais, atlyginimo.


Palyginimui: per 2009 m. teismams buvo pateikti 39 tokie ieškiniai dėl žalos atlyginimo už 17 mln. Lt, o per 2008 m. – 41 ieškinys dėl 30,1 mln. Lt.
„Iš prokurorų žala negali būti išieškoma, o jeigu priteisiama iš valstybės, kuriai atstovauja Generalinė prokuratūra, tuomet esant pagrindui ji gali reikšti ieškinį dėl žalos priteisimo iš prokuroro“, – pabrėžė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Žemaitytė.


Išnagrinėtose bylose 2010 m. valstybė dėl prokurorų kaltės buvo priversta atlyginti 54,1 tūkst. Lt, arba tik 0,25 proc. reikalavimų. 2009 m. šis rodiklis siekė 1,25 proc.


„Tai galima paaiškinti tuo, kad Generalinei prokuratūrai, o kartu ir valstybei atstovaujantys prokurorai ir padėjėjai yra aukštos kvalifikacijos, tinkamai vykdo įgaliotų atstovų pareigas“, – teigė V.Žemaitytė.


Didelę dalį lėšų teko atseikėti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri per 2011 m. dalyvavo daugiau nei 2 tūkst. teisminių procesų, o teismų sprendimams vykdyti 2011 m. buvo skirta apie 430 tūkst. Lt lėšų. Ji taip pat buvo priversta asmenims atlyginti turtinę žalą už 29 tūkst. Lt.

Žalą patyrė penktadalis savivaldybių


Per vadinamosios A.Sabonio botelių bylos atomazgą, kai Aukščiausiasis Teismas įpareigojo nugriauti nelegaliai Neringoje pastatytus statinius, teisingumo ministras Remigijus Šimašius prakalbo apie galimybę išskaičiuoti valstybei padarytą žalą iš neteisėtai statybos leidimą privatininkams suteikusio valstybės tarnautojo.


Šį R.Šimašiaus pareiškimą galima vertinti tik kaip populizmą. „Valstiečių laikraščiui“ apklausus visas savivaldybes, maždaug 20 proc. jų 2010–2011 m. pralaimėjo teismo procesus, kai teismai jas įpareigojo atlyginti žalą piliečiams. Ne tik žalą, bet ir padengti bylinėjimosi išlaidas. Dauguma teismo procesų buvo susiję su neteisėtu atleidimu iš darbo, savivaldybės administracijų priimtais neteisėtais sprendimais, sugrįžusiais savivaldybėms apčiuopiamais nuostoliais.


Pavyzdžiui, Šilutės r. savivaldybė pagal teismo sprendimą per 2010–2011 m. vienam gyventojui išmokėjo 21 845 Lt. „Padaryti nuostoliai nebuvo išieškomi iš valstybės tarnautojų“, – konstatuoja Šilutės r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dainora Butvydienė.
Šiaulių r. savivaldybė 2011 m. gyventojams išmokėjo 3 748 Lt, bet šių pinigų nepasistengta išieškoti iš tarnautojų.


„Nuostolių išieškojimo iš valstybės tarnautojų praktika mūsų savivaldybėje iki šios dienos nebuvo taikoma“, – teigė Šiaulių r. savivaldybės Juridinio skyriaus vedėja Jurgita Mickūnaitė.

Baiminasi išieškojimų lavinos


Klaipėdos r. savivaldybei 17 700 Lt nuostoliai bumerangu grįžo dėl Nuolatinėje statybos komisijoje laiku nesuderinto detaliojo plano, bet kažkodėl nepasistengta išieškoti žalos iš atsakingų asmenų, nes Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta ir kolegiali atsakomybė.


„Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas, tačiau nuostoliai neišieškoti, nes nuo nusižengimo padarymo buvo praėjęs pusės metų terminas“, – aiškino Klaipėdos r. savivaldybės atstovė Daiva Beliokaitė. Kitaip tariant, net ir padaręs milžiniškus nuostolius valstybei arba savivaldybei bet kuris valdininkas ar jų grupė išvengtų atsakomybės, jei nuo nusikaltimo padarymo dienos bus praėjęs pusmetis.


Kodėl taip uoliai ginami valstybės tarnautojai, paaiškina Vilniaus m. savivaldybės atvejis, kai savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas 2011 m. neteisėtai atleido vieną darbuotojų ir teismas priteisė 33 tūkst. Lt žalą.


Tuomet Vilniaus meras Artūras Zuokas žadėjo išieškoti pinigus iš Š.Skučo kišenės, bet šį entuziazmą nuslopino Vilniaus miesto taryba.


„Ar po to nesikreips dešimtys ir šimtai atleistų darbuotojų, kurie, jų manymu, darbo neteko nepagrįstai. Duosime pradžią tokiai lavinai, kurios vėliau nesugebėsime sukontroliuoti“, – aiškino tarybos narys Gediminas Rudžionis.


Išskaičiuos 16 tūkst. litų


Iš visų savivaldybių principingumu išsiskiria tik Alytaus r. savivaldybė, kuri 2011 m. iš savo tarnautojo algos jau išskaičiavo 8 tūkst. Lt žalą už neteisėtai išduotą leidimą kirsti medžius.
„Aplinkos apsaugos departamento Alytaus regiono agentūra patikrino ir nustatė, kad pagal valstybės tarnautojo išduotą leidimą buvo išpjauti medžiai ir padaryta žala augmenijai. Savivaldybė teismo priteistą sumą pervedė Aplinkos apsaugos departamentui ir regreso tvarka išieško žalą iš tarnautojo“, – patikslino Alytaus r. savivaldybės atstovė Vitana Bručienė.


Minėto tarnautojo kišenė per šiuos metus palengvės dar 8 tūkst. Lt.


Iš savivaldybių pateiktų atsakymų matyti, kad biudžetinės institucijos su mokesčių mokėtojais bylinėjasi už jų pačių pinigus.


Štai Kauno r. savivaldybė kasmet šioms reikmėms skiria po 20 tūkst. Lt. Akmenės savivaldybė teisinėms paslaugoms išleido 46,4 tūkst. Lt, Plungės – 53,1 tūkst. Lt.


Išlaidumu išsiskiria ir Kalvarijos savivaldybė, kuri vien bylinėjimosi išlaidoms per dvejus metus paklojo apie 30 tūkst. Lt, o dėl neteisėtų savivaldybės veiksmų buvo priversta išmokėti net 92 515 Lt žalą. Pastaroji nebuvo išieškota iš atsakingų asmenų.
Rekordiškai daug 2010–2011 m. bylinėjimuisi atseikėjo Neringos savivaldybė – daugiau nei 110 tūkst. Lt.


Atsakomybė tenka vadovui


Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys teigia, kad valstybės institucijų neteisėtais sprendimais ir žalos išieškojimu turėtų pasirūpinti pirmiausia Generalinė prokuratūra.
„Būtent prokurorai gina viešąjį interesą ir pagal savo kompetenciją privalo sekti, kaip vykdomas žalos išieškojimas, – aiškina V.Gapšys. – Tačiau pirmoje eilėje pačios valstybės institucijos turėtų iš atsakingų tarnautojų išsireikalauti žalos atlyginimą, jei jie tyčia padarė žalą – priėmė vieną ar kitą neteisėtą sprendimą.“


Parlamentaro įsitikinimu, jei savo tarnautojus dangsto institucijų vadovai, tai jie patys turėtų būti traukiami materialinėn atsakomybėn.
„Esmė ne tai, kad trūksta teisės aktų ar papildomų įstatyminių nuostatų. Įstatymuose viskas aiškiai yra įtvirtinta ir reglamentuota. Didžiausia blogybė, kad įstatymų galia žinybos nesinaudoja“, – pabrėžė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas V.Gapšys.


Duomenys apie regreso atvejus nekaupiami


Laima Tuleikienė, Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė


Valstybės tarnautojo pareigybėse turi būti įrašoma, kad jis materialiai atsakingas už tam tikrus dalykus. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalai atlyginti. Pagal Valstybės tarnautojų registro nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, Valstybės tarnautojų registre nėra kaupiami duomenys apie valstybės tarnautojus, kurių atžvilgiu buvo pritaikytas atgręžtinis reikalavimas (regresas) dėl valstybės tarnautojo padarytos žalos. Todėl minėtų duomenų pateikti neturime galimybės.

Už netyčinius atvejus bausti nereikia


Julius Sabatauskas, Seimo narys


Tikriausiai kiekvienu atveju institucija atlieka tarnybinį tyrimą, per kurį nustatoma, ar tarnautojas padarė pažeidimą tyčia, o gal tai buvo netyčinis pažeidimas. Manau, kad netyčios atveju nereikėtų bausti tarnautojo taip griežtai. Galima būtų apsiriboti ir drausminėmis nuobaudomis. Bet jei pažeidimas padarytas tyčia, išieškoti žalą yra būtina. Juolab kai būna dar ir teismo sprendimas. Įteisinti įstatyme prievolę būtinai kiekvienu atveju išskaičiuoti pinigus iš tarnautojo – nesu tokių metodų šalininkas. Juk jei nesumokate mokesčių, tai darote tyčia, žinodamas, kad juos vengiate mokėti. Vien todėl šių atvejų gretinti nebūčiau linkęs.