Lietuva niekada nepajėgė skirti šiam tikslui NATO pageidaujamų 2 proc. BVP. Prasidėjus sunkmečiui gynybai išleidžiame beveik perpus mažiau. Nepaisant to, A. F. Rasmussenas LTV „Pasaulio panoramai“ tvirtino, kad Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir yra patikima aljanso partnerė.

Andersas Foghas Rasmussenas: Žinoma, mes pasitikime Lietuva. Lietuva yra patikima sąjungininkė. Aš labai vertinu Lietuvos bendradarbiavimą vykdant NATO operaciją Afganistane. Ten jūsų valstybė vadovauja vienos provincijos atkūrimui. Taigi, Lietuva sąžiningai bendradarbiauja su NATO ir nėra pagrindo kokiam nors nepasitikėjimui.
Reklama

Bet kita vertus, mažėjančios išlaidos gynybai iš tikrųjų yra svarbi NATO problema. Šios išlaidos mažėja ne tik Lietuvoje, tai vyksta visur. Būtent dėl to mes turėtume galvoti, kaip efektyviau panaudoti jau turimas lėšas. Aš tai vadinu „išmaniąja gynyba“. Tai galima pasiekti, jei valstybės narės glaudžiau bendradarbiaus tarpusavyje ir bendrai naudosis turimais resursais.

„Pasaulio panorama“: Ankstesnis Pentagono vadovas yra perspėjęs Europą, kad neįmanoma išvengti gynybos išlaidų didinimo. Ar jūs pritartumėte tokiam teiginiui?

A. F. R.: Akivaizdu, kad investicijos būtinos. Be jų neįmanoma užtikrinti pakankamo karinio pasirengimo. Per operaciją Libijoje paaiškėjo, kad daugelis NATO narių neturi būtinų išteklių. Šie trūkumai ypač pastebimi žvalgybos ir karo aviacijos srityse. Aš labai raginu visus partnerius skirti lėšų trūkstamai įrangai.

Tačiau mes taip pat turime suvokti, kad atskiroms valstybėms tai gali būti per brangu. Todėl būtina vieni kitiems padėti, kooperuotis, ieškoti bendrų kelioms valstybėms sprendimų. Manau, kad tai vienintelė išeitis.

P. P.: Oro policijos misija Baltijos valstybėse leidžia sutaupyti ir turbūt galėtų būti Jūsų minėtų bendrų sprendimų pavyzdys. Tačiau pastaruoju metu Lietuvos krašto apsaugos ministrė teigė, kad dėl misijos pratęsimo kilo kliūčių. Kaip Jums atrodo, ar oro policijos misija bus pratęsta? O gal planuojama ją vykdyti nuolat?

A. F. R.: Iš tiesų, oro policijos misija Baltijos valstybėse yra puikus „išmaniosios gynybos“ pavyzdys. Tai tikrai išmintingas būdas naudoti turimus resursus. Jei Lietuva, Latvija ir Estija turėtų pačios užtikrinti oro erdvės apsaugą, joms tektų kurti galingas oro pajėgas. Todėl panaudojamos kitų partnerių jau turimos oro pajėgos. Išeitis protinga, dar daugiau – taip praktiškai įgyvendinamas solidarumas.

Tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikime Čikagoje ši oro policijos misija bus pratęsta. Nematau tam jokių kliūčių. Tiesiog šiuo metu vyksta pasirengimas tokiam sprendimui. Mes paprašėme karo ekspertų patarimo, jie svarsto įvairias galimybes ir politinis sprendimas bus priimtas atsižvelgiant į jų nuomonę.

P. P.: Lietuva tikisi jau kitais metais pasitraukti iš Afganistano Goro provincijos. Ko iš Lietuvos tikimasi po to?

A. F. R.: Mes tikimės, kad visi partneriai koordinuos savo veiksmus ir sprendimus dėl Afganistano. Dabar NATO palaipsniui perduoda atsakomybę už saugumą paties Afganistano institucijoms. Jos jau kontroliuoja padėtį regionuose, kuriuose gyvena daugiau kaip pusė Afganistano gyventojų.

Šis procesas bus tęsiamas iki pat 2014 metų. Iki to laiko tarptautinės pajėgos ten liks. Todėl labai svarbu, kad visi partneriai koordinuotų veiksmus, kartu spręstų dėl pajėgų perdislokavimo ar karių skaičiaus mažinimo.

P. P.: Ar NATO skuba pasitraukti iš Afganistano?

A. F. R.: Priešingai. Mes griežtai laikomės Lisabonos viršūnių susitikime patvirtinto grafiko. Dėl jo buvo sutarta ir su Afganistano vyriausybe. Mano nuomone, visiškai suprantama, kad 2014 metų pabaigoje mes galutinai perduosime atsakomybę Afganistano saugumo institucijoms. Per tą laiką mes ketiname visaip prisidėti prie Afganistano pajėgų stiprinimo.

Numatome, kad jose turėtų tarnauti daugiau pareigūnų. Taip pat tikimės, kad Afganistano pajėgos taps efektyvesnės, pagerės jų darbo kokybė. Taigi mes neketiname tiesiog palikti Afganistano.

Mes perduosime atsakomybę pajėgoms, kurios bus pasiruošusios ją prisiimti. Be to, liksime įsipareigoję ir po 2014 metų. Bus tęsiama NATO mokymų misija. Todėl mes ir toliau padėsime Afganistano institucijoms pačioms užtikrinti savo valstybės saugumą.

P. P.: Norėčiau paklausti dėl priešraketinės gynybos. Kada ir kaip numatoma įgyvendinti šį projektą Centrinėje Europoje?

A. F. R.: Tai jau pradėta. Mes esame apsisprendę statyti NATO priešraketinės gynybos sistemą. Taigi pirmas etapas jau baigtas. Manau, kad viršūnių susitikime Čikagoje mes paskelbsime, jog priešraketinė gynyba pasiekė tai, ką vadiname „tarpine operacine parengtimi“.

Tai reiškia, kad ši sistema jau veikia kaip gynybos sistema. Ji bus ir toliau plėtojama iki pat 2020 metų. Taigi priešraketinės gynybos sistema yra realybė ir ji bus pajėgi apginti visų NATO valstybių gyventojus.

P. P.: Ar Energetinio saugumo centras Vilniuje yra svarbus NATO? Ar NATO apskritai rūpinas energetiniu saugumu?

A. F. R.: Energetinis saugumas yra labai svarbus. Aš dėkingas Lietuvos vyriausybei už dėmesį, skiriamą šiai problemai. Energetinio saugumo ekspertizės centro įkūrimas buvo labai svarbus žingsnis. Tikiuosi, kad ateityje, kai atitiks tam tikras sąlygas, šis centras taps NATO ekspertizės centru. Nėra jokių abejonių, kad ateityje energetinio saugumo reikšmė tik didės.

P. P.: Ar gali sprendimas dėl Energetinio saugumo centro Vilniuje būti priimtas jau viršūnių susitikime Čikagoje?

A. F. R.: Nežinau. Yra tam tikros sąlygos, kriterijai, kuriuos toks centras turi atitikti. Tačiau prieš metus priimtoje naujoje strateginėje koncepcijoje numatyta daugiau dėmesio skirti naujiems saugumo iššūkiams. Energetinis saugumas tikrai yra vienas iš tokių iššūkių ir manau, kad Lietuvos dėmesys šiai problemai yra labai svarbus.

Interviu rodytas laidoje „Pasaulio panorama“, kuri transliuojama per LTV šeštadieniais, 15.30 val.