Skundą etikos sargams parašiusi grupė Seimo narių teigė, kad teisėjai, kurie taip pat dėsto universitetuose, galėjo supainioti viešus ir privačius interesus spręsdami dėl Mokslo ir studijų įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Anot VTEK, Interesų derinimo įstatymas komisijai nesuteikia įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio, mat jų nusišalinimo klausimus reguliuoja specialius Konstitucinio teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo 48 straipsnis numato, kad KT teisėjas nusišalina ar gali būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, jeigu jis yra dalyvaujančių byloje asmenų giminaitis, kai svarstomi paklausimai personaliniais klausimais, jei teisėjas yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta Teisme nagrinėjama byla ir jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.

"Kilus abejonių dėl konkrečių Konstitucinio Teismo teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu – per apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Lietuvos Respublikos Seimas", - teigiama komisijos pranešime.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Anot šių parlamentarų, interesus supainioti galėjo KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas, susiję ilgalaikiais darbo santykiais su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais.

Jų teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą, todėl buvo "sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai".

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.