R.Pakso bylos prieš Lietuvą likimas paaiškės po metų

Už Konstitucijos pažeidimus nušalinto prezidento Rolando Pakso skundą prieš Lietuvą užregistravęs Europos Žmogaus teisių teismas šią bylą gali pradėti nagrinėti tik 2005 metų pabaigoje. Kaip BNS sakė šio teismo sekretorė Jurgita Petkevičienė, R.Pakso skundas dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo teismo raštinėje užregistruotas dar liepos mėnesį ir šiuo metu byla laukia savo eilės.

Anot J.Petkevičienės, pagal teismo praktiką, pirmasis bylos posėdis sušaukiamas maždaug po pusantrų metų nuo jos užregistravimo dienos.

"Šiuo metu teismas baigia nagrinėti 2002 metais bei 2003 metų pradžioje užregistruotas bylas", - sakė teismo sekretorė.

Europos Žmogaus teisių teismas registruoja visus gautus skundus, net jei jie yra akivaizdžiai nepriimtini. Tolesnis bylos likimas paaiškėja per pirmąjį posėdį - byla nagrinėjama arba nutraukiama.

Vilniaus universiteto Konstitucinės ir administracinės katedros docentas Egidijus Šileikis BNS teigė, kad Europos Žmogaus teisių teismas vis dėlto turėtų atsižvelgti į tai, kad bylą prieš savo šalį kelia ne eilinis pilietis, o per apkaltą nušalintas prezidentas.

Teisininkas taip pat neatmetė teorinės galimybės, kad šis skundas kai kuriais aspektais gali būti patenkintas.

Tačiau dar apkaltos proceso metu teisininkai išsakė nuomonę, jog apkaltos būdu nušalinto prezidento byla Strasbūro teisme neturi perspektyvų.

"Lietuvos rytas" penktadienį rašo, kad eksprezidentas R.Paksas nori prisiteisti iš Lietuvos maždaug milijoną eurų. R.Paksas skundžiasi dėl esą pažeistos jo teisės į teisingą teismą ir gynybą.

Skunde tvirtinama, neva Konstitucinis Teismas, paskelbęs, kad R.Paksas trimis atvejais pažeidė Lietuvos Konstituciją, buvo šališkas.

Be to, Strasbūre posėdžiaujančiam teismui pranešama, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris nenusišalino nuo pareigų, kai to reikalavo R.Pakso gynėjai.

Vėliau advokatai siekė, kad būtų nušalintas visas Konstitucinis Teismas, bet ir šis R.Pakso gynėjų reikalavimas buvo atmestas.

Skunde primenama, kad Konstitucinis Teismas nustatė faktą, jog prezidentas kaltas, nes tris kartus pažeidė Konstituciją, bet Seime esą nebebuvo galimybės tai patikrinti.

Strasbūre prieš Lietuvą, be kitų piliečių, iki šiol yra kovoję buvęs premjeras, buvęs krašto apsaugos ministras ir Seimo narys bei buvęs generalinis prokuroras.

Iš jų laimėti prieš Lietuvą pavyko ekspremjerui Adolfui Šleževičiui ir eksparlamentarui Audriui Butkevičiui.

Prieš Lietuvą yra užregistruota apie pusantro tūkstančio bylų.

Šiemet Strasbūre užregistruota ir R.Pakso buvusio rėmėjo Jurijaus Borisovo byla prieš Lietuvą. Netekęs Lietuvos pilietybės rusas prašo iš Lietuvos jam priteisti 20 milijonų dolerių.