Jų teigimu, Kuršių nerijoje viešėjusių tarptautinių ekspertų išvados ir Pasaulio paveldo komiteto 35-osios sesijos sprendimas dėl Kuršių nerijos rodo, kad dėmesys Kuršių nerijai yra sustiprintas.
"Dėl netinkamo tarptautinių misijų išvadų bei rekomendacijų vykdymo arba Pasaulio paveldo komiteto sprendimų nevykdymo Kuršių nerija gali būti įrašyta į Pavojuje esančio paveldo sąrašą", - rašoma paveldo specialistų ir kai kurių politikų kreipimesi į Vyriausybę.
Čia pat pažymima, kad jeigu Lietuvos Vyriausybė, keisdama Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinius, nepaisytų teismų sprendimų dėl statybų neteisėtumo ir nuspręstų pritarti šiurkščiausių teisės aktų pažeidimų Kuršių nerijos įteisinimui, ji paneigtų savo pačios sprendimus ir konstitucinius teisinės valstybės principus, sukeltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nes kultūros paveldas yra vienas jo pagrindų.
Kreipimąsi pasirašė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) narys Gediminas Jusys, ICOMOS narė Jūratė Markevičienė, Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Naglis Puteikis, Vytenis Andriukaitis, Gintaras Songaila.
Jų teigimu, neteisėtų statinių įteisinimas ne tik prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemai, bet iš esmės keičia, niokoja susiformavusį Kuršių nerijos kraštovaizdį.
"(UNESCO - BNS) ekspertai buvo porą kartų atvykę stebėti, kas vyksta Kuršių nerijoje, ir teikė savo ataskaitas, nurodydami, kad Lietuvos pusėje didžiausią pavojų kelia tos statybos, kurios pažeidžia kraštovaizdžio vientisumą, pažeidžia išskirtinę visuotinę vertę", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė R.Pakalnis.
"Sunku įsivaizduoti, kokį blogą šešėlį šitoks sprendimas mestų Lietuvai, nes tai būtų akivaizdus parodymas to, kad Lietuva net tarptautiniu mastu nesugeba įgyvendinti savo pačios priimtų įsipareigojimų. Kuo mes virstame?" - retoriškai klausė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.
Jis sakė, kad iki vasario 1 dienos Lietuva turi UNESCO pranešti apie Kuršių nerijos būklę, tačiau teigė dabar nežinąs, ką turi pranešti.
"Ką mes galime pranešti? Kaip atrodysime, jeigu pranešime tai, ką planuoja Vyriausybė", - kalbėjo R.Pakalnis.
ICOMOS narys G.Jusys priminė, kad boteliai turėjo būti skirti poilsiautojams, į Kuršių neriją atvykstantiems laivais arba jachtomis.
"Kaip alternatyva automobilių transportui, nuo kurio pertekliaus Neringa kenčia ir kentės. Dabar užuot plėtojus tą alternatyvą, boteliai išparduodami kaip atskiri kotedžai, tai yra dar labiau pritrauksiantis automobilius objektas", - tvirtino G.Jusys.
Buvusi KNNP vadovė, parlamentarė A.Stancikienė pabrėžė, kad neteisinga tvirtinti, jog boteliams statyti buvo išduoti visi būtini leidimai.
"Pasigirdę Vyriausybės narių raginimai arba ieškojimai galimybių pasirašyti taikos sutartis, mano nuomone, grindžiami neteisingai pateikiama informacija. Netiesa, kad Preilos botelis pastatytas turint visus leidimus, kaip šneka Vyriausybės kancleris ir premjeras (...) Tik pirmajam detaliajam planui ir pagal jį vykdytiems sprendiniams buvo visi reikiami leidimai ir pritarimai", - per spaudos konferenciją kalbėjo A.Stancikienė.
"Po to labai smarkiai išsiplėtė tos statybos, jos iš esmės neįgyvendino tikslų, kuriems išduoti leidimai. Turėjo būti pirmiausia pastatyta infrastruktūra žvejams ir atplaukiantiesiems jachtomis, to nėra iki šios dienos. Nėra nei molo, nei sandėlių žvejams. Vietoj šešių pastatų pastatyta dvigubai ar trigubai daugiau pastatų. Tie sprendimai nederinti su KNNP direkcija, ji net nebuvo informuota, kad išduodami leidimai, nes buvo išbrauktai š Nuolatinės statybų komisijos", - pasakojo buvusi KNNP vadovė.
Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis praėjusią savaitę pranešė, kad A.Sabonio botelius nuspręsta įtraukti tarp kelių dešimčių pastatų, dėl kurių siūlomi taikos susitarimai. Botelius ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti parengtas kovo pabaigoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 metų balandį įpareigojo įmonę "Sabonio klubas ir partneriai" per pusę metų nugriauti keturiolika neteisėtai pastatytų botelių, bet jis stovi iki šiol.
Bendrovės atstovai tuomet tvirtino nežinantįs, kaip turės įgyvendinti teismo sprendimą, nes visi septyni pastatyti dvibučiai už paskolą yra įkeisti "Danske" bankui. Pastatytų statinių vertė 2006 metais siekė 23 mln. litų.