Tuo metu politologas Mindaugas Jurkynas sako nemanantis, kad referendumo keliu pavyks įteisinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę. Politologo manymu, rengiamas referendumas gali labiau sutelkti latvių kilmės piliečius.

Latvijos centrinė rinkimų komisija šią savaitę paskelbė, kad referendumas dėl pataisų Latvijos Konstitucijoje, suteikiančių rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą, įvyks vasario 18 dieną.

"Rusų kalbai suteikus valstybinės kalbos statusą, latvių kalbai būtų sudėtinga egzistuoti", - BNS sakė P.Saudargas.

Tačiau politikas abejojo, ar verta nuogąstauti dėl galimos grėsmės Latvijos valstybingumui. Jis priminė, kad kaimyninės šalies parlamento pirmininkė Solvita Abuoltinia taip pat kelia klausimą tik dėl latvių kalbos išlikimo.

Anot Seimo nario, įvykiai Latvijoje neturėtų kelti nuogastavimų Lietuvoje, nes pažiūrėjus į etninę mūsų valstybės sudėtį, diskusijų dėl antros valstybinės kalbos net negali kilti.

P.Saudargas pabrėžė, kad Latvijoje gyvena apie 30 proc. rusakalbių, Lietuvoje - maždaug 5 procentai.

Parlamentaro teigimu, referendumo rengimas Latvijoje susijęs su ten vykstančiais politiniais procesais - Saeimos rinkimų rezultatais, stiprėjančiomis prorusiškomis nuotaikomis.

"Tačiau Latvijos parlamente tas klausimas juk nepraėjo, dėl to reikėjo surinkti žmonių parašus ir rengti referendumą", - sakė jis.

Kita vertus, P.Saudargas tvirtino, jog Latvija - demokratinė valstybė, piliečiai turi teisę inicijuoti referendumą ir pareikšti nuomonę, todėl bet koks referendumo rezultatas turi būti gerbiamas.

Politologas Mindaugas Jurkynas referendumo rengimą sieja su rusakalbių interesus atstovaujančių partijų populiarumo augimu, tačiau teigia nemanantis, kad referendumo keliu pavyks įteisinti rusų kalbą Latvijoje kaip antrą valstybinę: "Nepanašu nei remiantis nuomonių apklausomis, nei surinktų parašų kiekiu, kad rusų kalba gautų oficialų statusą Latvijoje".

"Valstybinės ar nevalstybinės kalbos klausimas yra politiškai mobilizuojantis ir dėl to yra patekęs į politinę darbotvarkę bei gavęs gana pakankamą politinę paramą, kaip matėme pagal surinktų parašų skaičių", - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.

Anot M.Jurkyno, tai, kad šis klausimas pateko į politinę darbotvarkę, gali labiau mobilizuoti ne rusiškai, o latviškai kalbančių kaimyninės šalies gyventojų dalį.

"Kalbos statusas yra gana jautrus naujose demokratijose, ypač tose, kurios išsivadavo iš Sovietų Sąjungos ir kur pilietybės klausimai per pastaruosius 20 metų buvo taip pat labai politiškai jautrūs. Gali mobilizuoti ir kitą pusę - būtent tuos Latvijos piliečius, kurie yra latvių kilmės. Atitinkamai nemanau, kad rusų kalba turėtų galimybių įgyti valstybinės kalbos statusą referendumo keliu, nes reikia keisti penkis Konstitucijos straipsnius", - kalbėjo jis.

Vasario 18 dieną per kaimyninėje valstybėje vyksiantį referendumą bus klausiama: "Ar jūs esate už įstatymo projekto "Pataisos Latvijos Respublikos Konstitucijoje" priėmimą?" Rinkimų biuletenyje pateikti du galimi atsakymų variantai - "už" ir "prieš". Vieną jų ir turės pasirinkti rinkėjas.

Piliečių inicijuojamas įstatymo projektas numato pakeisti Latvijos Konstitucijos 4, 18, 21, 101 ir 104 straipsnius, kurie rusų kalbai suteiktų antrosios valstybinės kalbos statusą.

Tam, kad Konstitucijos pataisos įsigaliotų, už jas referendume turi balsuoti ne mažiau pusės rinkėjų - 771 350 piliečiai.

Dėl referendumo surengimo jo iniciatoriai surinko 187 tūkst. 378 rinkėjų parašų. Tai sudaro maždaug 12,14 proc. bendro rinkėjų, dalyvavusių pastaruosiuose Seimo rinkimuose, skaičiaus.

Gruodžio 22 dieną per neeilinį Latvijos parlamento posėdį deputatai atmetė pataisų Konstitucijoje projektą, numatantį rusų kalbai suteikti antros valstybinės kalbos statusą.