Rusijos opozicija: V.Putino sugrįžimą pajus ir Baltijos šalys

Po gruodį ir kovą Rusijoje vyksiančių rinkimų įvyks valdžios rokiruotė – prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas susikeis vietomis, neabejoja opozicinės partijos ir politologai. Jie prašo Vakarų pagalbos ir nuogąstauja, kad V. Putino sugrįžimas į valdžią sustiprins autoritarizmą ir represijas, o griežtą politikos liniją pajus ir Baltijos šalys.

„Šiandien Rusijoje nėra jokios demokratijos ir niekada visiškos demokratijos Rusijoje nebuvo. Paskutinius 5-7 metus V. Putino režimas sugriovė viską, kas buvo iki tol sukurta. Šiuo metu Rusijoje nėra laisvų rinkimų, valdžios padalijimo, laisvos spaudos, nėra nepriklausomos teismų sistemos. Rusijoje yra tik imitacija rinkimų, parlamento, teismų sprendimų, tai - „kapitalizmas draugams“, - ketvirtadienį konferencijoje Helsinkis 2.0 DELFI sakė buvęs Rusijos premjeras, šiuo metu vienas opozicinės neregistruotos partijos PARNAS lyderių Michailas Kasjanovas.

Anot jo, nors Rusijos Konstitucijoje įrašytos visi demokratijos principai ir ginamos žmogaus teisės, kurių Rusija įsipareigojo laikytis tapusi ir Europos Tarybos bei ESBO nare, tačiau praktikoje viskas veikia priešingai. Per pastaruosius ketverius metus legaliai veikiančių partijų skaičius sumažėjo nuo 44 iki 7 ir nebuvo registruota nei viena nauja partija, norėjusi dalyvauti bet kuriuose rinkimuose.

Oficialiai neregistruota yra ir jo atstovaujama PARNAS partija. M. Kasjanovas mano, kad po rokiruotės valdžioje V. Putinui sugrįžus į prezidento postą dar bent dešimčiai metų, Kremlius mainais už investicijas ir energetinius išteklius gali reikalauti viešai ignoruoti žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje ir šio klausimo nekelti ES lygiu iš savo partnerių, taip pat ir Baltijos šalių.

Žinomas žmogaus teisių gynėjas Rusijoje Sergejus Kovaliovas, replikuodamas apie Estijos ir visų Baltijos šalių ateitį į valdžią sugrįžus V. Putinui, priminė Gruzijos karą 2008 m. per kurį gruzinams teko susidurti su Rusijos kariuomene ir buvo prarasti P. Osetijos ir Abchazijos regionai.

„Estijos nuogąstavimai dėl pasienio gali pakartoti Gruzijos likimą. Ponai iš vieningosios Europos, toks pavojus egzistuoja! O kaip jūs reagavote į Gruziją? Jūs šitą pavojų numatėte ir bandėte su juo kovoti? Arba priešingai, jūs (pavojų) padidinote? Aš manau, kad jūsų, europiečių, elgesys padidino tokio tipo pavojų“, - apie galimas grėsmes Baltijos šalims Europos parlamento ALDE frakcijos organizuotoje diskusijoje Helsinkyje kalbėjo S. Kovaliovas.

Kitas PARNAS partijos lyderis Vladimiras Ryžkovas neabejoja, kad nuo pavasario represijos Rusijoje tik stiprės, griežtą V. Putino politiką pajus ir Baltijos valstybės.

„Politika griežtės. V. Putinas – iš principo šalininkas griežtos linijos. Jeigu kalbame apie Lietuvą, prisimenate Mažeikius, kada užsuko naftos tiekimą, buvo mėsos karas su Lenkija, dujų karas su Ukraina, daug visko buvo ir tai - V. Putino politika. Manau, kad V. Putinas ne reformatorius, ne modernizuotojas, jis KGB pulkininkas, jis griežtos politikos šalininkas, kuri galios ir Baltijos valstybėms. Todėl reikia vienos bendros strategijos, kad Europa kalbėtų vienu balsu su Rusija“, - DELFI po konferencijos sakė V. Ryžkovas. Anot jo, Vakarai, siekdama Rusijos demokratizacijos, be žingsnių didžiojoje politikoje, galėtų prisidėti prie žmogaus teisių gynėjų finansavimo.

Reikalinga vieninga visos Europos pozicija

„Nesulaukę teismo šiais metais Rusijoje mirė 258 žmonės. Dabar mano gimtinėje Altajuje dėl šmeižto prieš gubernatorių teisia vieno mažo laikraščio redaktorių, jis kreipiasi į advokatų asociaciją, bet šie neturi pinigų bilietui (į Altajų). Jie gintų tą žmogų, bet neturi kaip nuskristi. Jeigu ES galėtų tokius dalykus apmokėti, tai būtų didelė pagalba. Nedideli pinigai padėtų tūkstančiams žmonių“, - DELFI sakė V. Ryžkovas.

Jo įsitikinimu, reikalinga vieninga visos Europos pozicija kalbantis su Rusija ir siekiant priversti ją laikytis visų savo oficialių įsipareigojimų, vykdyti Žmogaus teisių teismo Strasbūre sprendimus taip pat neįsileisti nusikaltimus prieš žmogaus teises įvykdžiusių Rusijos pareigūnų.

Panašias mintis baigiamojoje konferencijoj dėstė ir vienas konferencijos organizatorių, ALDE frakcijos EP vadovas, buvęs Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas. Anot jo, bendrą poziciją dėl Rusijos ES galėtų turėti praėjus keliems mėnesiams po prezidento rinkimų, numatytų kovą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šis procesas veikiausiai nebus skaidrus.

„Dabar yra tinkamas metas pakartoti Helsinkio procesą, kuris buvo 1975 metais, pradėti naują judėjimą“, - baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė G. Verhofstadtas.

Anot jo, Europos Taryba ir ESBO, kurios narėmis yra Rusija, turi įvertinti, ar Rusijos veiksmai neprieštarauja organizacijų nustatytiems principams, o per kelis mėnesius nuo prezidento rinkimų kovą ES turi būti paruošusi naujas bendravimo su Rusija gaires, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl neskaidrių rinkimų ES gali abejoti ir Rusijos valdžios teisėtumu, kalbantis su Maskva gali būti išnaudotas ir bevizio režimo klausimas.

„Vienas esminių dalykų, kad mes reikalautume reformuotis (...) siekti demokratinių pokyčių“, - sakė G. Verhofstadtas.

Anot jo, turi būti sustiprinta ir nuo Helsinkio konferencijos 1975 m. veikiančių Helsinkio grupių veikla. Šios grupės susikūrė siekiant tirti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkyje pasirašyto baigiamojo akto nutarimų pažeidimus, siekiant apie juos informuoti pasaulį ir šalių vyriausybes. Šios grupės buvo atskaitos taškas Sovietų Sąjungoje veikiantiems disidentams, kurie taikiomis priemonėmis ir viešumu bandė atkreipti dėmesį į represijas ir žmogaus teisių pažeidimus.