Aprašydamas A. Kubiliaus Vyriausybės formavimo peripetijas, kadenciją baigęs šalies vadovas neslepia, kad keturi ministrai, jei būtų jo valia, į Ministrų kabinetą nebūtų papuolę. Bet teko nusileisti. Į R. Juknevičienės daržą skrieja kritikos akmenys dėl esą melagingų teiginių apie paties V. Adamkaus nuomonę dėl kariuomenės vado skyrimo. O V. Valentinavičius vadinamas viena pagrindinių prieš prezidentą nukreiptos „šmeižto kampanijos“ vedlių.
A. Valinskas – užsispyrėlis, A. Zuokas – rakštis
A. Kubiliaus Vyriausybė, formuota remiantis konservatorių susitarimu su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija (TPP), Artūro Zuoko vadovautais liberalcentristais bei Eligijaus Masiulio vedamais liberalais, V. Adamkui susižavėjimo nekėlė.
„Atidžiai stebime, kaip partijos dalijasi kėdes Vyriausybėje. Reikės susitikti su būsimuoju premjeru Andriumi Kubiliumi ir aptarti esminį klausimą: kokie kriterijai bus svarbiausi parenkant ministrus – moralinės savybės ir kompetencija ar partiškumas. Dabar spaudos minimi kandidatai nuteikia ne itin optimistiškai, išskyrus 3-4 asmenis“, - 2008 m. lapkričio 4 d. datuojamame įraše rašo V. Adamkus.
Jau lapkričio 5 d. prezidentas teigia patyręs dar daugiau dvejonių dėl kandidatų į ministrus. „Deja, keli jo kandidatai į ministrus slegiami praeities šešėlių, yra net teistų. Tai griautų Vyriausybės autoritetą dar nė nepradėjus jai dirbti“, - tęsia politikas.
A. Kubilius esą nuramino, kad kai kurie jam nerimą sukėlę kandidatai „tėra žurnalistų spėlionės ar prielaidos“. Užsimenama, kad tarp kandidatų į ministrus buvo ir tuometis liberalcentristų lyderis, dabartinis Vilniaus meras A. Zuokas.
„Dėl kai kurių ministrų kandidatūrų – viskas aišku. Antai krašto apsaugos ministre bus Rasa Juknevičienė ir jau jokių diskusijų koalicijoje dėl jos nevyks. Tačiau dėl Užsienio reikalų ministerijos dar nieko nenuspręsta (jos vairas vėliau patikėtas Vygaudui Ušackui – DELFI). Minimi keli kandidatai, tarp jų – net ir Vytautas Landsbergis. O Artūras Zuokas visai koalicijai yra rakštis. Nieko nenutarta, ką su juo daryti. Kyla jo teistumo klausimas“, - atvirauja V. Adamkus.
Prezidentas taip pat atvirai kalba apie savo susirūpinimą aplinkos ministro kandidatūra. 2008 m. lapkričio 5 d. jis teigia iš A. Kubiliaus girdėjęs, kad į šį postą gali būti skirta Rūta Baškytė, gamtosaugininkė, Lietuvos valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė. Tačiau jau netrukus A. Valinskas į šį postą pasiūlė V. Adamkaus pasipiktinimą sukėlusį Arūną Burkšą.
Knygoje teigiama, kad TPP lyderis ilgai spyriojosi ir nenorėjo atsisakyti savo kandidato. Vis dėlto galų gale jis nusileido, pasiūlydamas dabartinį ministrą Gediminą Kazlauską. Jis susitikimo su prezidentu metu V. Adamkui esą „garantavo, kad susidoros su šiuo darbu“ – taip G. Kazlauskas esą reagavo į šalies vadovo nurodytus svarbiausius ministro veiklos prioritetus.
Atmetė tris ministrų kandidatūras, norėjo atmesti septynias
Po susitikimo su G. Kazlausku, V. Adamkus teigia paskutinįsyk prieš palaimindamas Vyriausybės sudėtį pasikalbėjęs su A. Kubiliumi. Džiugesio prezidento tone nedaug.
„A. Kubiliui išsakiau abejonių dėl kelių ministrų kandidatūrų. Jis prisiėmė visišką atsakomybę už Vyriausybę. Tuomet pasirašiau dekretą. Rytoj Seime bus pristatyta Vyriausybės programa“, - rašoma V. Adamkaus memuaruose.
Prezidentas neslepia, kad Vyriausybė buvo ne tokia, kokią jis norėjo matyti. V. Adamkus nurodo, kad nebūtų skyręs bent keturių į Vyriausybę papuolusių ministrų. Pavardžių prezidentas nenurodo, bet aiški bent viena asmenybė – kultūros ministru tapęs aktorius Remigijus Vilkaitis.
„Jei tai priklausytų tik nuo mano valios, keturių šio ministrų kabineto narių nebūčiau skyręs. Buvo galima pasidairyti pajėgesnių kandidatų. Tiesa, tris siūlomas kandidatūras „išbrokavau“. Bet ne visi, perėję ir mano atranką, mane tenkina. Ypač kelia nerimą kultūros sritis. Ten tiek problemų – ministrui neužtenka būti geru žmogumi“, - rašo kadenciją baigęs šalies vadovas.
Aiškindamas, kodėl „neišbrokavo“ ir likusių keturių pavardžių iš ministrų sąrašo, V. Adamkus teigia rūpinęsis politiniu stabilumu.
„Gal man bus priekaištaujama, kad nusileidau valdančiajai koalicijai ir neišreikalavau, kad būtų sudarytas profesionalus ministrų kabinetas, bet tokiu metu, kai pasaulyje įsisiautėja finansų krizė, negalėjau delsti ir savo reikalavimais destabilizuoti politinę padėtį. Teko nusileisti. Nors ir skaudama širdimi...“, - rašoma prezidento knygoje.
Stebisi R. Juknevičienės įžūlumu
Su krašto apsaugos ministre R. Juknevičiene V. Adamkus teigia susikirtęs pačioje savo kadencijos pabaigoje, kai jau buvo ruošiamasi užleisti prezidentūrą Daliai Grybauskaitei. Anot kadenciją baigusio šalies vadovo, R. Juknevičienė tvirtino su prezidentu aptarusi Arvydo Pociaus kandidatūrą į kariuomenės vado postą, nors „apie tai nebuvo užsiminta nė vienu žodžiu“.
Susitikimą su ministre V. Adamkus nupasakoja 2009 m. gegužės 25 d. datuojamame įraše. Politikas tvirtina nenorėjęs pačioje kadencijos pabaigoje skirti naujo kariuomenės vado vietoj kadenciją taip pat baigusio Valdo Tutkaus.
„Pagal įstatymą, prezidentas, sulaukęs krašto apsaugos ministro rekomendacijos, teikia Seimui tvirtinti kariuomenės vado atleidimo ir naujojo skyrimo dekretus. Pasiūliau atleisti generolą leitenantą Valdą Tutkų iš pareigų pasibaigus kadencijai nuo birželio 30 dienos. Bet naujo vado neketinu skirti, nors įstatymas man ir leidžia tai daryti. Šią teisę perduosiu išrinktajai prezidentei Daliai Grybauskaitei, o lig tol laikinai vadovauti kariuomenei galėtų būti patikėta Valdui Tutkui“, - rašo V. Adamkus.
Prezidentas teigia žinojęs, kad „konservatoriai parinkę savo kandidatą, o generolo V. Tutkaus jie nenori palikti vadovauti kariuomenei net laikinai“.
„Tačiau teisiškai mano siūlymas nepriekaištingas, todėl R. Juknevičienė, nors ir būdama aiškiai nepatenkinta, nesiėmė man prieštarauti“, - priduria V. Adamkus.
Vis dėlto krašto apsaugos ministrės pasisakymai tuoj po aprašomo susitikimo su prezidentu tuometį šalies vadovą esą pribloškė.
„Tačiau netrukus sužinojau, kad po mūsų pokalbio ministrė aiškino žurnalistams, neva įstatymas neleidžia kadenciją baigusio kariuomenės vado skirti net ir laikinai toliau eiti šias pareigas. Tai netiesa. Maža to – nuvykusi į Vyriausybės posėdį R. Juknevičienė pareiškė, kad su prezidentu aptarinėjo generolo Arvydo Pociaus kandidatūrą į kariuomenės vado postą. Bet apie tai (prezidento ir ministrės pokalbyje – DELFI) nebuvo užsiminta nė vienu žodžiu!“ - nuostabą lieja V. Adamkus.
V. Valentinavičiaus klausė dėl „šmeižto kampanijos“ priežasčių
2009 m. gegužės 29 d. V. Adamkus savo įpėdinei D. Grybauskaitei aprodė prezidentūrą, esą bendrauta „labai šiltai ir dalykiškai“. Tą pačią dieną prezidentas rašo davęs vienus paskutiniųjų savo antrosios kadencijos interviu dviem žurnalistams. Vienas jų – tuometis LNK televizijos žurnalistas, dabartinis premjero patarėjas Virgis Valentinavičius, V. Adamkui kėlęs ne itin šiltas emocijas.
„Aptarėme besibaigiančią mano kadenciją, su abiem pašnekovais bendravome ramiu, korektišku tonu, - pokalbius su žurnalistais Mariumi Laurinavičiumi ir V. Valentinavičiumi prisimena kadenciją baigęs šalies vadovas. - Vis dėlto visus pastaruosius metus V. Valentinavičius elgėsi labai nedraugiškai, jis aiškiai priskirtinas mane sistemingai mėginusių kompromituoti žmonių grupei.“
Po interviu prezidentas teigia atvirai paklausęs dabartinio premjero patarėjo apie „šmeižto kampaniją“.
„Todėl po įrašo jo tiesiai paklausiau, kokios tikrosios jau kelis mėnesius trunkančios prieš mane nukreiptos šmeižto kampanijos priežastys. Aišku, jis viską neigė, nepripažino, kad tai – sąmoninga, organizuota akcija, nors abu suprantame, jog yra kitaip“, - rašo V. Adamkus.
V. Valentinavičių kadenciją baigęs šalies vadovas mini dar keliuose knygos epizoduose. Pavyzdžiui, jį ir Darių Kuolį V. Adamkus vadina „revoliucijos“ intelektualų organizacijoje „Santara-Šviesa“ rengėjais. Šios organizacijos veikloje V. Adamkus dalyvauja iki šiol.
„Paskambino Saulius Žukas ir papasakojo, kaip vakar Virgis Valentinavičius ir Darius Kuolys mėgino supolitinti „Santaros-Šviesos“ suvažiavimą ir supriešinti jo dalyvius. V. Valentinavičius perskaitė pranešimą, kuriame kaltę dėl visų Lietuvos gyvenimo blogybių mėgino suversti man, postringavo, kad mane visiškai kontroliuoja Gediminas Kirkilas (tuometis premjeras – DELFI) ir aš esu tik socialdemokratų įrankis, - 2008 m. birželio 28 d. datuojamame įraše teigia V. Adamkus. - Tuo tarpu D. Kuolys ėmė burti intelektualų grupę, kuri neva „Santaroje“ turėjo sukelti „revoliuciją“. Jiems neišdegė. V. Valentinavičiui mėginant išprovokuoti diskusiją dėl man pažertų jo kaltinimų, S. Žukas esą replikavo, kad su išprotėjusiais santariečiais nediskutuoja, o D. Kuolys, pamatęs, kad jiems su V. Valentinavičiumi niekas nepritaria, net trenkė mikrofoną ir išėjo iš salės.“
Tos pačios pavardės linksniuojamos ir 2008 m. liepos 10 d. įraše, kur V. Adamkus aptaria dienraštyje „Lietuvos žinios“ publikuotą medžiagą apie tą pačią „Santarą-Šviesą“. Joje prezidentas vadintas vienu iš „Santaros-Šviesos“ pensininkų“.
„Bjaurus D. Kuolio, V. Valentinavičiaus, T. Dapkaus išpuolis „Lietuvos žiniose“ prieš „Santarą-Šviesą“. Bjauresnio gal net nesu skaitęs. Ko siekiama skleidžiant nesantaiką lietuvių visuomenėje? Gal dirbama už kažkieno pinigus? Ar tai rinkiminio šou pradžia?“ - retoriškai klausia V. Adamkus.
V. Valentinavičius abejoja, ar knygą rašė pats V. Adamkus
Šiuo metu Taline viešintis premjero patarėjas V. Valentinavičius DELFI teigė nematąs prasmės komentuoti V. Adamkaus memuarus.
„Tai yra smulkmenos, kurių neverta komentuoti, - sakė pašnekovas. - Čia jau V. Adamkaus klauskite, kokiais argumentais jis tuos dalykus grindžia.“
Paklaustas, ar nesvarsto galimybės paduoti kadenciją baigusį šalies vadovą į teismą, premjero patarėjas teigė abejojantis, ar politinę audrą keliančią knygą rašė pats kadenciją baigęs prezidentas.
„Oi, pirmiausiai aš nelabai esu tikras, kad čia pats V. Adamkus tą knygą rašė. Aš nematau, dėl ko bylinėtis. Čia yra smulkmenos“, - reziumavo V. Valentinavičius.
R. Juknevičienė: knygą rašę žmonės sako netiesą
Panašios pozicijos laikosi ir krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė. DELFI pateikdama savo įvykių versiją, konservatorė tvirtino iš tiesų aptarinėjusi A. Pociaus kandidatūrą su V. Adamkumi. Kaip ir V. Valentinavičius, ministrė netiki, kad knygą rašė pats kadenciją baigęs prezidentas.
„Taip, buvo siūlymas pratęsti gen. V. Tutkaus kadenciją, bet teisiškai tai buvo neįmanoma. Ne kartą esu sakiusi tai viešai. Nustebau, kai Prezidentas pasiūlė naują kariuomenės vadą skirti dar jo kadencijoje. Jis prašė, kad Arvydo Pociaus kandidatūrą suderinčiau ir su išrinktąja Prezidente. Tačiau galutinis sprendimas vėliau buvo, kad pasibaigus gen. V. Tutkaus kadencijai, naują vadą turėtų skirti naujas prezidentas. Knygą rašę žmonės sako netiesą, sunku patikėti, kad prezidentas V. Adamkus galėtų taip rašyti“, - DELFI atsiųstame komentare teigia R. Juknevičienė.
DELFI primena, kad V. Adamkus savo knygoje atskleidžia daug lig šiol į viešumą neiškilusių šalies politinio gyvenimo detalių, esama ir nemažai užuominų apie politinę korupciją. Generalinė prokuratūra pirmadienį dėl knygos nusprendė kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kurio prašys išaiškinti, ar prezidentas neatskleidė valstybės paslapties. Jei VSD specialistai nutars, kad prezidento dienoraštyje galėjo būti atskleista valstybės paslaptis, V. Adamkui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.