Štai Liberalų sąjūdžio partiją, kuriai priklauso G. Steponavičius, finansiškai parėmusios įmonės per šią Seimo kadenciją per viešuosius pirkimus sudarė sutarčių už maždaug 2 mlrd. litų. Tarp dosniausiai šias bendroves maitinančių institucijų dažniausiai figūruoja būtent liberalų kontroliuojamos įstaigos ir valstybės įmonės.

DELFI atlikta viešai prieinamų viešųjų pirkimų duomenų analizė parodė, kad Liberalų sąjūdį remiančios įmonės ar įmonių grupės nuo 2008 m. lapkričio, kai su naujos kadencijos Seimu į valdžią atėjo ir liberalai, su valstybinėmis įstaigomis ir įmonėmis sudarė sutarčių už maždaug 2 mlrd. litų.

Šios įmonės viešuosiuose pirkimuose figūravo ir ankstesnės valdžios kadencijos metu. Tačiau tuomet, per metais ilgesnį laikotarpį, šios bendrovės iš valstybės per viešuosius pirkimus gavo kone dvigubai mažiau pinigų. Ar bent jau taip byloja oficialūs Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ir centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys.

Daugiausiai pinigų šios partijos rėmėjams tarp liberalų kontroliuojamų valstybinių institucijų atseikėjo įmonės ir įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovauja Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Partijos kasai aukų nepagailėjusios įmonės sudarė krūvą didelės vertės sutarčių su „Lietuvos geležinkeliais“, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), kuriai vadovauja liberalų idėjinis vedlys Eugenijus Gentvilas. Stambių užsakymų partijos rėmėjams netrūko ir G. Steponavičiaus jurisdikcijoje esančiose institucijose: universitetuose, mokyklose bei Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldžiose įstaigose.

Pasikeitė valdžia – padaugėjo pinigų

Daugelis liberalams paramą suteikusių įmonių per pastaruosius trejus metus gerokai padidino savo pinigų srautus, plaukiančius iš viešųjų pirkimų. Kai kurios – dvigubai ar net daugiau. Tiesa, to nepavadinsi taisykle – dalis šią partiją parėmusių kompanijų prie ankstesnės Vyriausybės rinkosi kur kas daugiau valstybinių užsakymų.

CVPP pateikiama viešųjų pirkimų statistika siekia tik iki 2008 m. rudens. Taigi DELFI kreipėsi į VPT su prašymu pateikti nurodytų įmonių viešųjų pirkimų statistiką nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio.

VPT DELFI pateiktais duomenimis, per ankstesnę Seimo kadenciją (nuo 2004 m. lapkričio iki 2008 m. lapkričio) buvusio liberalo, dabar konservatorių partijai priklausančio Jono Dumašiaus vadovaujama „Hidrostatyba“ laimėjo 37 viešųjų pirkimų konkursus, sudarytų sutarčių bendra vertė – 236 mln. litų. Per pastaruosius trejus metus „Hidrostatyba“ su valstybės įmonėmis ir įstaigomis pasirašė sutarčių už daugiau nei pusę milijardo litų. Taigi per metais trumpesnį laikotarpį bendrovės sudarytų sutarčių vertė išaugo daugiau kaip 270 mln. Lt.

To paties verslininko valdoma bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ savo viešųjų pirkimų kraitį taip pat padvigubino. 2004-2008 m. jos sudarytų sutarčių vertė siekė 26,9 mln. Lt, o per pastaruosius trejus metus – 60,2 mln. Lt.

Kita stambių partijos rėmėja ir konkursų laimėtoja „Fegda“ 2004-2008 m. laimėjo 31 konkursą, sutarčių vertė – beveik 206 mln. Lt. Nuo 2008 m. lapkričio iki dabar „Fegdos“ sutarčių vertė siekia jau 452 mln. Lt.

Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ 2004-2008 m. laimėjo 5 konkursus. Tiesa, didelius – sudarytų sutarčių vertė, VPT duomenimis, siekia 151 mln. Lt. Per pastaruosius trejus metus ši statybų įmonė sudarė sutarčių už 296,5 mln. Lt.

Padidėjusia sėkmė viešuosiuose pirkimuose gali pasigirti ir bendrovė „Neiluva“. Valdant ankstesnės kadencijos Seimui, jos sudarytų sutarčių vertė siekė 15,73 mln. Lt, o per pastaruosius trejus metus sudaryta sutarčių už kiek daugiau nei 100 mln. Lt.

Įmonės „Lietemas“ sutarčių vertė 2004-2008 m. siekė 1,4 mln. Lt. Per pastaruosius trejus metus – 22,57 mln. Lt. Bendrovė „Archiplanas“ 2004-2008 m. taip pat neklestėjo: sudaryta sutarčių už 2,2 mln. Lt. Šis skaičius per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei dešimteriopai.

Bet liberalų rėmėjus viešuosiuose pirkimuose lydi ne vien sėkmės istorijos. Štai „YIT Kaustos“ 2008-2004 m. sudarytų sutarčių vertė sudarė beveik 306 mln. litų, o per pastaruosius trejus metus jau pavyko sudaryti sutarčių už 137 mln. Lt. Prie šio skaičiaus pridėjus tai pačiai grupei priklausančios „YIT Technikos“ sudarytas sutartis, skaičius liktų mažas, palyginti su ankstesnės valdžios laikais: apie 150 mln. Lt.

VPT DELFI pateiktais duomenimis, šios ir kitos bendrovės, 2007-2011 m. rėmusios Liberalų sąjūdį, viešuosiuose pirkimuose ankstesnės Seimo kadencijos metu sudarė sutarčių už kiek daugiau nei 1,17 mlrd. litų. Per pastaruosius trejus metus tų pačių įmonių sudarytų sutarčių vertė, CVPP duomenimis, viršija 2 mlrd. Lt. Tiesa, šie duomenys nėra iki galo tikslūs, kadangi kai kuriuos stambius konkursus laimėjo ne pavienės bendrovės, o kelių įmonių grupės. Tuo tarpu bendroji VPT ir CVPP statistika atspindi bendras sudarytų sutarčių vertės, o ne konkrečias sumas, kurias pagal jungtinės veiklos sutartis gavo konkrečios įmonės.

Foto: DELFI

Šviežiai iškepto konservatoriaus verslui sekasi

Bendrovė „Hidrostatyba“ yra tarp įmonių, kurioms labiausiai sekasi Liberalų sąjūdžio kontroliuojamų įmonių ir įstaigų viešuosiuose pirkimuose.

CVPP duomenimis, nuo 2008 m. lapkričio iki dabar ši kompanija laimėjo 74 viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė – daugiau kaip pusė milijardo litų. Didžiausi pinigų srautai „Hidrostatybai“ plauka iš „Lietuvos geležinkelių“ ir E. Gentvilo vadovaujamos KVJUD. Su geležinkeliečiais bendrovės sudarytų sutarčių vertė, CVPP duomenimis, sudaro 217,38 mln. Lt, KVJUD sutartys vertos 79,5 mln. Lt.

Trečioje vietoje – Liberalų valdomai Klaipėdos miesto savivaldybei pavaldi bendrovė „Klaipėdos vanduo“ (46,65 mln. Lt), ketvirtoje – Kauno miesto savivaldybė (30 mln. Lt), kurios valdyme liberalai didelę įtaką turėjo ir ankstesnėje, ir dabartinėje laikinosios sostinės tarybos kadencijoje.

Penkta stambiausia „Hidrostatybos“ maitintoja – Susisiekimo ministerijai pavaldi LAKD, su kuria sudarytų sutarčių vertė siekia beveik 28,25 mln. litų.

Šeštoje vietoje – Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su 23,8 mln. Lt. „Hidrostatybos“ akcininkas bei valdybos pirmininkas J. Dumašius po vasarį vykusių savivaldos rinkimų tapo Klaipėdos rajono tarybos nariu. Jis į tarybą išrinktas pagal Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą, o iki 2003 m. buvo daugelio dabartinių liberalų politiniu bendražygiu.

Į konservatorių gretas J. Dumašius įsiliejo pernai. Iki 2003 m. jis priklausė Lietuvos liberalų sąjungai, o po šios politinės jėgos skilimo pasiliko su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Liberalų sąjūdį „Hidrostatyba“ yra parėmusi kuklia 5 tūkst. litų suma, tačiau šią partiją finansuoja ir kitos įmonės, kurių valdyme dalyvauja J. Dumašius. Jis taip pat yra bendrovės „Uliksas“, kuri 2009 m. liberalams skyrė 35 tūkst. litų, valdybos pirmininkas. Tais pačiais metais liberalams dar 15 tūkst. litų atseikėjo bendrovė„Šilutės automobilių keliai“, tačiau šią auką partija grąžino. J. Dumašius yra ir šios įmonės valdybos pirmininkas.

Beje, pastaroji bendrovė, CVPP duomenimis, nuo 2008 m. lapkričio yra sudariusi 32 viešųjų pirkimų sutartis už 60,2 mln. Lt. Didžiausia sutarčių vertė – su LAKD (11 sutarčių už 39,7 mln. Lt). Susisiekimo ministerijai taip pat pavaldžios valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ ir „Tauragės regiono keliai“ su „Šilutės automobilių keliais“ sudarė sutarčių už atitinkamai 420 tūkst. ir 228,5 tūkst. Lt.

Liberalai – ne vienintelė partija, kurią remia J. Dumašiaus bendrovė. „Hidrostatybos“ remiamų partijų sąraše yra ir LiCS, ir Valstiečių liaudininkų sąjunga, ir socialdemokratai, ir naujoji J. Dumašiaus partija – TS-LKD. Konservatorius „Hidrostatyba“ pernai parėmė 25 tūkst. Lt, o į šiemet vykusių savivaldos rinkimų sąskaitą įnešė dar 7 tūkst. litų. Kiek kuklesnes sumas J. Dumašius ir jo verslas šiemet taip pat įnešė į politinių oponentų, socialdemokratų rinkimines sąskaitas.

Keliams pinigų netrūksta

CVPP duomenimis, kelių tiesimui ir remontui reikalingos lėšos taip pat dažnai atsiduria liberalus finansavusių įmonių kasose.

Pavyzdžiui, viena didžiausių specializuotų kelių sektoriaus kompanijų Lietuvoje „Fegda“ per trejus metus laimėjo 31 konkursą už 452,3 mln. litų. Didžiausias sutartis ši įmonė sudarė su LAKD, jų vertė siekia beveik 176,9 mln. Lt. Dar 169 mln. Lt verta su sostinės savivaldybe sudaryta Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio II etapo darbų sutartis. Tiesa, šiuo atveju pinigus „Fegda“ dalinsis su partneriais, mat aplinkkelio projektui ji pasamdyta su bendrovėmis „Kauno tiltai“ ir „Alvora“. Be to, vieną LAKD projektą už beveik 14,3 mln. Lt „Fegda“ atlieka su bendrove „Lemminkainen Lietuva“.

CVPP nurodoma, kad dar 52 mln. Lt verta „Fegdos“ sutartis su Kauno savivaldybe. Už 34,5 mln. litų ji atliks darbus Vilniaus oro uoste.

VRK duomenimis, „Fegda“ 2008 m. liberalus parėmė 77 tūkst. Lt suma. Dar 10 tūkst. Lt bendrovė įnešė į Seimo rinkimams skirtą partijos sąskaitą.

Dosniausi rėmėjai – „Achemos grupė“ ir „MG Baltic“

VRK skelbiamais duomenimis, nuo 2007 m., kai liberalai jau pradėjo matuotis ministrų kėdes prieš 2008 m. Seimo rinkimus, dosniausiai šią partiją finansavo dvi įtakingos verslo grupės. Tai velionio Bronislovo Lubio verslo imperija „Achemos grupė“ ir Dariaus Mockaus koncernas „MG Baltic“.

„Achemos grupė“ nuo 2007 m. į liberalų kasą įnešė bent 185 tūkst. litų. „MG Baltic“ įmonių grupė Liberalų sąjūdį per minėtą laikotarpį parėmė bent ketvirčiu milijono litų.

CVPP duomenimis, „MG Baltic“ valdoma statybų kompanija „Mitnija“ nuo 2008 m. lapkričio su valstybinėmis įmonėmis ir įstaigomis sudarė sutarčių už beveik 300 mln. litų. Tarp didžiausių šios bendrovės maitintojų CVPP nurodo Kauno medicinos universitetą (dabar – Sveikatos mokslų universitetą), pavaldų G. Steponavičiaus vadovaujamai ŠMM. Dviejų universiteto ir „Mitnijos“ sudarytų sutarčių vertė – 44,1 mln. Lt. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, valdoma minėto universiteto ir Sveikatos apsaugos ministerijos, su „MG Baltic“ statybų kompanija sudarė vieną sutartį, kurios vertė – 18,96 mln. litų. Dar vieną sutartį už 9 mln. Lt „Mitnija“ sudarė su bendrove „Kauno vandenys“, kurios valdymas tiesiogiai susijęs su laikinosios taryba, kurioje liberalai iki neseniai įvykusio perversmo turėjo didelę įtaką.

„MG Baltic“ valdoma LNK televizija nuo 2008 m. lapkričio laimėjo 9 viešųjų pirkimų konkursus už 6,84 mln. Lt. Daugiau nei pusę šios sumos sudaro sutartys su liberalų ministerijomis bei joms pavaldžiomis įstaigomis bei įmonėmis.

„Achemos grupei“ sėkmė šypsosi rečiau

Nemažai viešųjų pirkimų konkursų liberalų kuruojamuose sektoriuose laimėjo ir „Achemos grupės“ įmonės. Tiesa, sumos gerokai kuklesnės nei „MG Baltic“ atveju.

Šiam koncernui priklausanti bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ per pastaruosius trejus metus sudarė 15 viešųjų pirkimų sutarčių už 5,65 mln. litų. CVPP duomenimis, su E. Gentvilo vadovaujama uosto direkcija sudaryta sutarčių už beveik 842 tūkst. Lt. KVJUD taip pat yra sudariusi 3 sutartis už 450 tūkst. Lt su to paties koncerno bendrove „Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas“.

„Achemos“ filialas „Gaschema“ per pastaruosius trejus metus laimėjo 7 viešųjų pirkimų konkursus, kurių bendra vertė – 332,5 tūkst. litų. 6 iš jų – tai „Lietuvos geležinkelių“ filialų pirkimai už daugiau kaip 300 tūkst. Lt.

Mokyklas ir universitetus aptarnauja partijos rėmėjai

Panaši situacija ir statybose. Pastebėtina, kad kai kurioms liberalus parėmusioms įmonėms didžiausi užsakymai tenka iš G. Steponavičiaus kuruojamo sektoriaus – mokyklų ir universitetų.

Švietimo sektoriaus viešuosiuose pirkimuose puikiai sekasi vienai grupei priklausančioms kompanijoms „YIT Kausta“ bei „YIT Technika“.

Su „YIT Kausta“ per pastaruosius trejus metus sudaryta 13 sutarčių už beveik 109 mln. litų. Didžiausia sutartis bendrovei teko laimėjus Vilniaus universiteto konkursą. Už beveik 80 mln. Lt „YIT Kausta“ patikėtos Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statybos, kurias numatoma pabaigti kitų metų vasarį.

Dar keturias 11,76 mln. Lt vertės sutartis bendrovė sudarė su Sveikatos mokslo universiteto ir SAM valdomomis Kauno klinikomis. Sveikatos mokslų universitetas su „YIT Kausta“ sudarė dar dvi sutartis už 4,7 mln. ir 1,45 mln. Lt. Kauno kolegijos ir Kauno technologijos universiteto su šia kompanija sudarytų sutarčių vertė – atitinkamai 2 mln. ir 1,78 mln. Lt.

„YIT Technikos“ sutarčių vertė kuklėsnė – 15 sutarčių už 13,52 mln. Lt. Didžiausių šios bendrovės sandorių sąrašė – Kauno technologijos universitetas (4,14 mln. Lt), Vilniaus M. Biržiškos gimnazija (3,85 mln. Lt), Vilniaus „Spindulio“ pagrindinė mokykla (2,35 mln. Lt) bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas (505 tūkst. Lt).

Nemažai statybinių užsakymų susirinko ir bendrovė „Statva“. CVPP duomenimis, per trejus metus ji sudarė 42 sutartis už 61,1 mln. Lt. „Statva“ su liberalų deleguoto Remigijaus Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija sudarė vieną sutatį už 5,6 mln. Lt. Su „Lietuvos geležinkeliais“ sudarytos sutarties vertė – 3,38 mln. Lt. O daugiausiai pinigų „Statvai“ skiria švietimo įstaigos.

CVPP duomenimis, dviejų Vilniaus dailės akademijos su „Statva“ sudarytų sutarčių vertė – beveik 9 mln. Lt. Vilniaus universitetas su šia kompanija sudarė dvi sutartis už 2,36 mln. litų, Vilniaus pedagoginis (dabar – Edukologijos) universitetas iš šios įmonės perka paslaugas už 2,4 mln. Lt, Kauno Martyno Mažvydo vidurinė mokykla – už 3,5 mln. Lt. Dar 632 tūkst. Lt vertos „Statvos“ sutartys su Ugdymo plėtotės centru, pavaldžiu ŠMM.

Dar dvi liberalų rėmėjos – „Neiluva“ ir „Rūdupis“ (pastaroji partiją rėmė per savo ūkinę bendriją „Turgaus statyba“) – gavo didelį užsakymą iš Kauno technologijos universiteto už daugiau nei 54 mln. litų. Tiesa, šį pyragą liberalų rėmėjos dalinsis su dar penkiomis statybų kompanijomis.

Geležinkelių milijonai – įrangai ir statyboms

Be jau minėtų sutarčių su „Hidrostatyba“ už 217,38 mln. Lt, „Lietuvos geležinkelių“ viešuosiuose pirkimuose galima rasti ir daugiau liberalus parėmusių kompanijų vardų.

Bendrovė „Belam Telekomunikacijos“ su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šios valstybinės įmonės filialais bei padaliniais sudarė 13 iš 23 savo viešųjų pirkimų sutarčių. Jų bendra vertė – daugiau nei 3,3 mln. litų. Švietimo sektoriuje šiai įmonei taip pat pavyko laimėti porą konkursų už kiek daugiau nei 1,2 mln. Lt.

Bendrovė „Telekonta“ taip pat turi didelės vertės sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“. Su partnere, įmone „Elmonta“, ji laimėjo geležinkelių jungties su Klaipėdos uostu rangos darbų konkursą. Sutarties vertė – 21,53 mln. Lt. Didžiausių CVPP nurodomų „Telekontos“ sutarčių sąraše – dar 5 sandoriai su „Lietuvos geležinkelių“ filialais. Dar 150 tūkst. Lt „Telekontai“ sumokėti įsipareigojo Klaipėdos uosto direkcija.

„Lietuvos geležinkelių“ pavadinimas mirga ir Liberalų sąjūdžio rėmėjų, bendrovių „Elstila“ bei „Milsa“, geriausių laimėtų viešųjų pirkimų konkursų sąrašuose.

„Elstila“ su geležinkeliečiais sudarė 6 sutartis už maždaug 300 tūkst. Lt. Susisiekimo ministerijos jurisdikcijoje taip pat esanti valstybinė įmonė „Automagistralė“ su šia kompanija sudarė dvi sutartis už beveik 982 tūkst. Lt. Iš viso per pastaruosius trejus metus „Elstilos“ sudarytų sutarčių vertė siekia 1,56 mln. Lt.

Beveik tokiu pat sutarčių kraičiu gali pasigirti ir „Milsa“. Tiesa, ją pinigais maitina išimtinai „Lietuvos geležinkeliai“. Būtent su šia įmone sudaryta vienintelė „Milsos“ sutartis – ji už 1,56 mln. Lt įsipareigojo geležinkeliečiams tiekti skaldą.

Kompanijai „Lietemas“ sekasi pajūrio regione. Antra didžiausia jos sutartis sudaryta su Susisiekimo ministerijai pavaldžiu Palangos oro uostu. Sandorio vertė – 9,1 mln. Lt. Daugiau pinigų į šios bendrovės kasą plaukia tik iš „Klaipėdos naftos“, kuri nėra pavaldi liberalams.

Taip pat galima paminėti bendrovę „Archiplanas“, labiausiai pagarsėjusią kaip vieną Kauno „Žalgirio“ arenos projekto vykdytojų. Su Kauno savivaldybe šios įmonės sudarytų sutarčių vertė – beveik 25,5 mln. Lt. Visi kiti laimėti viešieji pirkimai šiai kompanijai davė tik apie 3 mln. litų.

Tiesa, liberalų kontroliuojamuose sektoriuose sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertė per pastaruosius trejus metus gerokai didesnė nei 2 mlrd. litų, kuriuos susirinko partiją remiančios kompanijos.

CVPP duomenimis, vien dvi didžiausios E. Masiulio vadovaujamai Susisiekimo ministerijai pavaldžios perkančiosios organizacijos – „Lietuvos geležinkeliai“ ir LAKD – nuo 2008 m. lapkričio sudarė sutarčių už daugiau nei 4 mlrd. litų. Bendras didžiausių šios partijos kuruojamuose sektoriuose veikiančių perkančiųjų organizacijų sutarčių kraitis sudaro daugiau nei 5,8 mlrd. litų.

Foto: DELFI


Ž. Plytnikas: popsas tai ar ne – ne man spręsti

VPT direktorius Žydrūnas Plytnikas DELFI teigė, kad tokie skaičiai yra pakankamai iškalbingi. Sykiu jis pažymėjo, kad VPT nieko niekuo nekaltina.

„Tai yra oficiali statistika – kiek yra įmonės (remiančios partiją – DELFI) laimėjusios pirkimų. O ar tai yra popsas ar ne – manau, kad ne man spręsti“, - kalbėjo Ž. Plytnikas, prisimindamas švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus replikas.

VPT vadovo žodžiais, sutarčių suma už 2 mlrd. litų per trejus metus – „tikrai nemaži skaičiai“, bet vis dėlto reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad, pavyzdžiui, E. Masiulio prižiūrimas transporto sektorius natūraliai yra tarp tų, kuriuose sukasi didžiausios valstybės ir europinių pinigų sumos.

Paklaustas, ar VPT įžvelgia ryšį tarp partijų, kurias remia konkrečios įmonės, ir tų įmonių sėkmės konkrečiuose viešųjų pirkimų sektoriuose, Ž. Plytnikas išliko diplomatiškas: „Tendenciją galime matyti“.

G. Steponavičius: kažin, ar nesąžiningos įmonės norėtų viešai remti partijas

Švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, komentuodamas savo partijos rėmėjų pasiekimus viešuosiuose pirkimuose, teigė, kad sutarčių vertės ir paramos partijai faktas – ne korupcijos įrodymas. Politikas taip pat pažymėjo abejojantis, ar neskaidriais viešaisiais pirkimais suinteresuotas verslas labai noriai imtųsi tokio dalyko, kaip atviras ir viešas politinių jėgų finansavimas.

„Viešieji pirkimai per pastaruosius trejetą metų buvo stiprinami, buvo diegiami visi Europos Sąjungos priežiūros, kontrolės mechanizmai. Kad tai būtų skaidru, užkardyta neskaidriems ir korupciniams dalykams. Savaime pasakyti, kad jeigu partija gavo paramą, tarkime, su kelių tiesimu susijusių įmonių, ir jos laimi konkursus.... reikia įrodyti, kad viešieji pirkimai buvo vykdomi neskaidriai, kad yra kažkokių pastebėjimų, nusiskundimų. Aš klausčiau klausimą kitaip: ar tikrai verslas, kuris nori laimėti viešuosius pirkimus, būtų suinteresuotas remti partijas legaliai tokiu atveju? Ar ne paprasčiau tokiu atveju kaip tik atsiskaityti su asmenimis ar organizacijomis, nuo kurių sprendimų tai priklauso?“, - kalbėjo G. Steponavičius.

Politikas pabrėžė, kad arti 6 mlrd. Lt siekiantis didžiausių liberalų jurisdikcijoje esančių perkančiųjų organizacijų sudarytų sutarčių kraitis taip pat byloja, jog partijos rėmėjų protegavimas nevyksta. Tuo tarpu iki 2 mlrd. litų išaugusią partiją remiančių kompanijų sutarčių vertė ministras aiškina padidėjusiais europinių pinigų srautais, kurie neišvengiamai atsiliepia ir viešųjų pirkimų statistikai, ypač – E. Masiulio kontroliuojamame susisiekimo sektoriuje, kur vykdomi dešimtimis ar šimtais milijonų iš europinių lėšų finansuojami projektai.

Be to, pašnekovas pastebėjo, jog daugelis partijas finansuojančių įmonių, tarp jų – ir didžiausiomis sutartimis pasigirti galintys liberalų rėmėjai, paprastai neapsiriboja viena politine jėga ir remia po keletą partijų.

Ministras taip pat pažymėjo, kad didžiules sutartis su partijos rėmėjais sudarę universitetai sprendimus priėmė visiškai savarankiškai. „Tai yra visiškai savarankiški asignavimų valdytojai, ir jie nieko bendro neturi su Švietimo ir mokslo ministerija“, - pridūrė G. Steponavičius.

Liberalas ir toliau laikosi nuomonės, kad Ž. Plytniko pareiškimai apie politinių partijų rėmėjų sėkmę viešuosiuose pirkimuose skamba nerimtai.

„Tai, kad vienos ar kitos įmonės rėmė, šiuo atveju, liberalus ir laimėjo konkursus, negali būti traktuojama kaip, sakykim, atsilyginimas (už paramą partijai – DELFI), jeigu viskas vyko pagal visas viešųjų pirkimų procedūras. (...) Neturėtume mesti visam verslui ar visoms partijoms ir politikams šešėlio su tokiais apibendrinimais, kuriuos padarė gerbiamas VPT vadovas. Vietoj to, kad dirbtų savo darbą“, - reziumavo G. Steponavičius.

DELFI primena, kad VPT direktoriaus pateiktais duomenimis, politines partijas finansiškai remiančios bendrovės 2004-2011 m. per viešuosius pirkimus su valstybės įmonėmis ir įstaigomis sudarė sutarčių už beveik 21 mlrd. litų.

E. Masiulis: dauguma didžiųjų įmonių remia visas partijas

Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras E. Masiulis DELFI teigė, jog didžiausias sutartis sudariusios bendrovės – „Hidrostatyba“ ir „Fegda“ – jo vadovaujamą partiją rėmė dar iki valdžių kaitos, kai liberalams atiteko Susisiekimo, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo ministerijų vadovų postai.

„Apskritai kalbant, konkursą laimi mažiausią kainos pasiūlymą pateikusį įmonė. Didžiausiais konkursų laimėtojais jūs nurodote bendroves „Hidrostatyba“ ir „Fegda“, kurios bendrai laimėjo apie 1 mlrd. litų vertės konkursų. Noriu pabrėžti, jog Liberalų sąjūdis nėra gavęs šių bendrovių paramos man būnant susisiekimo ministru.“, - kalbėjo E. Masiulis.

VRK duomenimis, „Hidrostatyba“ liberalus parėmė 2008 m. spalį, bendrovė „Uliksas“, kurios valdybai taip pat vadovauja politikas J. Dumašius – 2009 m. liepą, o bendrovė „Šilutės automobilių keliai“ – 2009 m. rugpjūtį, tačiau jos paramos partija nepriėmė. Tuo tarpu „Fegda“ liberalams pinigų skyrė 2008 m. lapkričio 24 d.

E. Masiulis susisiekimo ministro postą užėmė 2008 m. gruodžio 10 d.

Liberalų lyderis taip pat pakartojo, kad jo paties ir kitų liberalų kuruojamuose sektoriuose partijos rėmėjai susirinko tik dalį bendro viešųjų pirkimų sutarčių kraičio. „Noriu patikslinti, jog daugumos pirkimų, apie kuriuos kalbate, Susisiekimo ministerija ar joms priklausančios įmonės neorganizavo. Kodėl šioms įmonėms sekėsi konkursuose, turėtų paaiškinti konkursų organizatoriai“, - tęsė E. Masiulis.

Jis, kaip ir G. Steponavičius, akcentuoja, kad oficiali ir vieša parama partijoms – ne korupcijos įrodymas, o tos korupcijos prevencijos priemonė.

„Manau, toks palyginimas nėra tikslus. Jei kažkokia įmonė laimėjo konkursą, nes pasiūlė mažiausią darbų kainą, ir parėmė kurią nors politinę partiją – tai nėra jokia korupcija. Antra, visos paramos yra viešos ir tai yra didžiausias ginklas prieš galimą korupciją“, - aiškino E. Masiulis.

Liberalai jau kurį laiką yra dosniausiai verslo remiama Lietuvos partija. Tačiau partijos lyderis pabrėžia, kad didžioji dalis stambių įmonių, laiminčių didelės vertės konkursus, finansuoja ne tik jo vadovaujamą politinę jėgą.

„Dauguma didžiųjų šalies įmonių remia visas partijas“, - reziumavo E. Masiulis.

Artimiausiomis savaitėmis DELFI pateiks ir kitas politines partijas remiančių įmonių pasiekimus viešuosiuose pirkimuose atspindinčią statistiką.