„Su dideliu rūpesčiu stebime, kaip aukščiausia teisminė institucija, kuriai pavesta saugoti valstybės pamatus visų ją kuriančių žmonių labui, savo sprendimu išprovokavo didelį visuomenės supriešinimą“, - teigiama Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) laiške.

Dokumente Konstitucinio Teismo nutarimas vadinamas tiesiog „nuomone“, kuria „lengva ranka“ nuvertinami katalikų daugelį metų tesėti įsipareigojimai, ir leidžiama suprasti, jog ši nuomonė įskaudino dalį visuomenės, manančios, jog šeimos statuso nenusipelno nesusituokusios poros bei jų vaikai ar įvaikiai.

„Kviečiame Konstitucinį Teismą paisyti prigimtinės teisės principų. Raginame Seimą padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad dirbtinė perskyra tarp šeimos ir santuokos būtų panaikinta“, - savo raginimą laiške išdėstė viena didžiausių ir stipriausių interesų grupių vadinamos Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovai.

Baugina homoseksualų šeimos, nors KT apie tai nekalbėjo

Vyskupai tai pat pasipiktino, kad po Konstitucinio Teismo sprendimo „nebeliko teisinių barjerų, užkardančių tos pačios lyties asmenų sąjungas prilyginti šeimai“, nors Seimas ir anksčiau bet kada galėjo priimti partnerystes reglamentuojantį įstatymą, kuris galėjo būti taikomas tiek heteroseksualioms, tiek homoseksualioms poroms.

Jei toks įstatymas būtų buvęs priimtas, jis būtų aukštesnės galios nei Konstitucijai prieštaraujanti Šeimos politikos koncepcija.

Konstitucijoje įtvirtinta tik tiek, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu, tačiau kas gali būti laikoma šeima nurodo įstatymų leidėjai, vadovaudamiesi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuris kalba tik apie bendrą vyro ir moters gyvenimą, o apie homoseksualias poras net neužsimena.

„Tai nereiškia, kad pagal Konstituciją (...) nėra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas“, - rašoma Konstitucinio Teismo nutarime.

Konstitucinės teisės specialistai Vytautas Sinkevičius ir Vytautas Nekrošius DELFI taip pat yra aiškinę, kad savo nutarime Konstitucinis Teismas kalbėjo tik apie bendrą vyro ir moters gyvenimą nesusituokus ir vienalyčių porų problemos nelietė.

Santuoka – prigimtinė vertybė?

Lietuvos vyskupai savo laiške taip pat pabrėžia, kad santuoka, kaip šeimos pagrindas, yra prigimtinė vertybė, tad išeitų taip, kad nesusituokę asmenys gyvena eina prieš prigimtį.

„Šiandien sukanka 19 metų, kai 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją. Per šį laikotarpį nepasikeitė nei žmogaus prigimtis, nei tokios prigimtinės vertybės kaip šeima ir santuoka“, - teigia vyskupai, savaip paminėdami Konstitucijos dieną.

Pasak jų, tenka apgailestauti, kad „pamatinis šeimos ir santuokos ryšys, nekėlęs dvejonių Konstitucijos teksto kūrėjams ir ją anuomet įtvirtinusiems šalies žmonėms, šiandien tapo ginčų ir įrodinėjimų dalyku“.

„Visuotinė žmonijos patirtis liudija, kad santuoka yra vienas iš svarbiausių bendruomeninių institutų, užtikrinantis socialinę darną ir tęstinumą. Būdama asmeniniu moraliniu įsipareigojimu santuoka sukuria prielaidas sutuoktinių, jų vaikų, artimųjų ir visos visuomenės gerovei. Apsispręsdami susituokti asmenys kuria pasitikėjimu ir atsakomybe grįstų santykių aplinką, kuri geriausiai atitinka kiekvieno vaiko prigimtinius poreikius augti įsipareigojusių bei mylinčių tėčio ir mamos šeimoje. Tokia pamatinius prigimtinius žmogaus poreikius atitinkanti šeima yra tikrasis visuomenės ir valstybės pagrindas“, - aiškina vyskupai.

Lietuvos vyskupų konferencijos nuomone, Konstitucinio Teismo suformuota doktrina „kelia pavojų, jog vaikų prigimtinė teisė turėti tėvą ir motiną nebebus deramai apsaugota, o šeimos kaip prigimtinės bendruomenės reikšmė taps vis labiau menkinama“.

„Savo malda palaikome tuos, kurie yra pagrįstai įskaudinti teismui lengva ranka nuvertinus jų daugelį metų tesėtus įsipareigojimus, taip pat jaunimą, puoselėjantį svajones apie šeimos pašaukimą ir iškilmingą priesaiką Dievo ir žmonių akivaizdoje“, - reziumuoja vyskupai.