LiCS ir Liberalų sąjūdis (LS) nesutarė dėl susijungimo ir rinkimuose greičiausiai dalyvaus atskirai. DELFI šaltinių teigimu, keli įtakingi LS politikai, tarp jų Gintaras Steponavičius, griežtai priešinasi partijų jungimuisi. Didelio noro jungtis nerodo ir LiCS.

Tuo metu DELFI kalbintas TPP vadovas A. Valinskas labai atsargiai vertina liberalių jėgų perspektyvas per Seimo rinkimus ir negaili kritikos didiesiems koalicijos partneriams konservatoriams.

- Ar jau yra galutinai nuspręsta jungtis su LiCS?

- Taip. Liko tik juridiniai formalumai. TPP ir LiCS jungimasis buvo „užprogramuotas“ jau prasidėjus Seimo kadencijai. Vyko konsultacijos su trečiąja puse – Liberalų sąjūdžiu (LS). Per šiemet vykusius savivaldybių tarybų rinkimus ir LS, ir LiCS nieko nelaimėjo Vilniuje. Atrodė, kad šis šaltas dušas bus paskutinis argumentas jungtis ar bent jau dalyvauti Seimo rinkimuose bendru sąrašu.

Tačiau suartėjimas ir vėl neįvyko. Tuomet sutarėme su LiCS pirmininku Algiu Čapliku veikti dviese. LS kurį laiką dar kartojo, kad galbūt reiktų galvoti apie bendrą sąrašą, tačiau jų nekonkretumas liudijo ką kita.

- Vilniaus meras Artūras Zuokas greičiausiai netrukus steigs savo politinę partiją. Kaip vertinate LiCS ir LS perspektyvas, kai teks konkuruoti su A. Zuoku?

- Yra Vilniaus pavyzdys, kur du pešasi, trečias – laimi. O kas bus, kai pešis trys – LiCS, LS ir A. Zuokas? Tokiomis aplinkybėmis daugiau balsų laimės „darbiečiai“, socialdemokratai, konservatoriai ir „Tvarka ir teisingumas“.

Jei būtų jungtinis LiCS ir LS sąrašas, tai reiktų surinkti 7 proc. balsų, norint patekti į Seimą. O dalyvaujant atskirais sąrašais, reiktų surinkti 10 proc. Bijau, kad visos liberaliosios jėgos kitame Seime gali tilpti į vieną liftą.

- Koks bus LiCS išskirtinumas? Kodėl liberalūs rinkėjai turėtų balsuoti už jus, o ne už LS arba A. Zuoką?

- TPP turi daugiau išskirtinumo, nes daugiau fantazijos. „Šviežio kraujo“ įsiliejimas į LiCS struktūras pagyvins darbą. Beje, LiCS struktūros tarp liberalių partijų yra stipriausios. Tai padėjo per savivaldos rinkimus LiCS laimėti daugiau mandatų nei LS. Šiaip ar taip, mes pabrėšime, kad geriausia ateities perspektyva yra liberalių jėgų vienybė.

A.Čaplikas akcentuoja „trečiojo kelio“ idėją. „Trečiasis kelias“ būtų centro kelias. Tačiau dabar to centro niekaip nepasidalina net kelios politinės jėgos.

- Kai kelių yra kokie aštuoni, būti trečiuoju keliu neatrodo labai perspektyvu.

- Kita vertus, trečias kartas, kaip sakoma, nemeluoja.

- O su A. Zuoko partija negalvojate jungtis?

- Apie tai geriau klausti ne TPP pirmininko, o LiCS pirmininko. A. Čaplikas su A. Zuoku gali turėti abipusių nuoskaudų dėl įvairių manevrų, žaidimų Vilniaus mieste. Gali būti manoma, kad buvęs LiCS vadovas A. Zuokas išdavė partijos bendražygius, skaldė frakciją, pasitraukęs iš Seimo. Šias nuoskaudas būtų galima pamiršti, bet vargu ar tai įvyks per šiuos rinkimus.

Pasakysiu trumpai: prieš rinkimus susijungimas su A. Zuoku neįmanomas, bet patekus į Seimam būtinai reikės derėtis dėl bendro darbo koalicinėje Vyriausybėje.

 - Kaip Jūs asmeniškai vertinate A. Zuoką?

- Žiūriu į jį teigiamai kaip ūkišką žmogų mero poste. Žinau, kaip būna klijuojamos uodegos ir etiketės politikams spaudoje. Manau, jo „arkliukas“ bus ne artėjantys, o dar kiti Seimo rinkimai. Žinoma, jei jam nenusibos politika.

- Viena partija koalicinėje Vyriausybėje ne kažin ką tegali nuveikti. Ką Jūs matote kaip patraukliausius galimos koalicijos partnerius?

- Būtų idealu, jei būsimos valdančiosios koalicijos ašimi taptų liberalios jėgos. Labai tikėtina, kad kitame Seime galėsime dirbti su „darbiečiais“ ar socialdemokratais.

- Kuri iš šių dviejų partijų Jums politiškai patrauklesnė?

- Kai buvo sudaroma dabartinė valdančioji koalicija, mes minėjome, kad tikrai nenorime dalyvauti koalicijoje su „Tvarka ir teisingumu“. Dabar galiu pakartoti tą patį. Pagal tai, kaip „darbiečiai“ šią kadenciją dirbo opozicijoje, galima sakyti, jog tai – konstruktyviai veikianti partija.

Po rinkimų pirmenybė, manau, bus pragmatiškai teikiama tiems, kurie laimės daugiau mandatų: arba socdemams, arba „darbiečiams“. Neatmeskime ir konservatorių. Daug kas sako, kad rinkėjai juos gali nubausti, tačiau per savivaldos rinkimus jų nenubaudė taip smarkiai, kaip buvo prognozuojama.

Juolab kad dabar konservatoriai prabilo apie tai, kad atkurs pensijas. Jie rūpinsi savo rinkėjais – kartais net ne visai etiškai. Nes saviems rinkėjams – pensininkams – jie randa būdų atkurti prarastas pajamas, o apie nors dalinį algų atkūrimą bijo kalbėti. Mažinamos buvo ir pensijos, ir algos, tad ir atkurti reikėtų ne vien pensijas. 

Kad ir kaip būtų, tikimybė, kad visos trys liberalios jėgos, dalyvaudamos rinkimuose atskirai, įveiks 5 proc. barjerą, nėra didelė. O pergalės vienmandatėse apygardose iš esmės nieko nekeis.

- Ko TPP siekė, dalyvaudama 2008 m. rinkimuose? Ir ko pasiekė?

- Mes buvome vieninteliai, kurie nieko nežadėjo arba ką žadėjo, tą ir įvykdė. Ironiškai sakėme, kad su mumis bus linksmiau. Tai mes įgyvendinome. O jei atvirai, tai tiesiog vienijome žmonės, kurie norėjo dalyvauti formuojant valdžią ir prisiimti atsakomybę. Tai mes ir padarėme.

Toji atsakomybė mums kainavo ir prarastus reitingus bei postus, ir daugybę bemiegių naktų. Tačiau kai kuriems asmenims patekimas į TPP sąrašą buvo ir gyvenimo šansas, ir galimybė padengti kai kurių įmonių ar korporacijų nuostolius ekonominės krizės sąlygomis. Su tokiais žmonėmis mes atsisveikinome.

- Kitaip tariant, siekėte valdžios dėl valdžios, išnaudojote televiziją, pritaikėte pažangias rinkimų technikas, nieko nežadėjote, idėjų nebuvo...

- Ne, idėjų buvo. Mes save identifikavome kaip liberalią centro partiją. Ar turėjome perrašinėti ir pateikinėti liberalų idėjas? Juk niekas to neskaito... Prieš priesaiką Seime pasirašėme konfidencialius protokolus su LS ir LiCS dėl galimybės judėti jungimosi link. Tad viena pagrindinių mūsų idėjų buvo trečios – liberalios – jėgos atsiradimas. Deja, prasidėjo vidaus žaidimai ir TPP, ir LiCS, todėl šios idėjos nepavyko įgyvendinti taip, kaip buvome numatę.

Vis dėlto mes palaikėme liberalias įstatymų iniciatyvas: dėl dirbtinio apvaisinimo, mokesčių ir kt.

- Bet jums nepavykdavo įveikti konservatorių pasipriešinimo. Jie vykdė savo politiką, kuri nėra liberali.

- Yra sprendimų, kurių mums pavyko bendromis jėgomis pasiekti.

- Gal galėtumėte įvardyti bent tris svarbius sprendimus, kurių jūs pasiekėte įveikdami konservatorių pasipriešinimą?

- Žengtas pirmas žingsnis, kai konservatoriai buvo priversti išgirsti mūsų reikalavimą įvesti internetinį balsavimą. Galbūt šis dalykas – gana simbolinis.

- Bet net ir šis simbolinis, kaip sakote, sprendimas dar neįgyvendintas. Rezultato kol kas nėra.

- Kol kas nėra. Kai kuriuos konservatorių pasiūlymus priversdavome atsiimti per periodiškai rengtus vadinamuosius koalicijos pusryčius. Dabar didžiausias mūšis laukia dėl dirbtinio apvaisinimo įstatymo ir kai kurių mokesčių lengvatų.

- Vadinasi, per trejus metus vis dėlto nepavyko priimti liberalių sprendimų, kuriems būtų prieštaravę konservatoriai arba užkirsti kelią įstatymams, kuriuos konservatoriai „stūmė“ nepaisydami liberalų pasipriešinimo. Kaip dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo? Leidote palikti jame ne vieną odiozinę nuostatą. 

- Kartais iš tiesų buvo priimami įstatymai, prasilenkiantys su sveiku protu. Svarstydavome frakcijose, ar reikia laužyti ietis dėl šypsenas kėlusių įstatymo nuostatų. Tačiau dėl pagrindinių dalykų mes savo tikslus pasiekdavome. Bet – labai retai.

- - Kai konservatoriai didino mokesčius, liberalai kėlė sąlygą, kad vėliau, krizei aprimus, jie turės būti mažinami. Kažkaip nematyti sumažėjusių mokesčių.

- Buvo sutarta, kad mokesčius reikia didinti, kad valstybė išvengtų bankroto. Per „naktinę“ reformą siūlėme nekeisti visos mokesčių sistemos ir tik padidinti PVM iki 22 proc.

- Vadinasi, ir vėl viskas įvyko pagal konservatorių scenarijų. O kaip vertinate svarbiausias konservatorių iniciatyvas – kad ir dėl energetikos? Buvo įsteigta Energetikos ministerija, paskelbtas energetinės nepriklausomybės šūkis. Kaip sekasi jį įgyvendinti?

- Kad ir koks Daukanto aikštės numylėtinis būtų energetikos ministras Arvydas Sekmokas, žvelgdamas į nuveiktus darbus galiu pasakyti, kad dabar tikrai balsuočiau prieš Energetikos ministerijos steigimą. Nes pagrindiniai klausimai ne tik neišspręsti, bet net ir komplikavosi.

„Leo LT“ jau būtų galėjusi pradėti statyti atominę elektrinę. O dabar, vykdant konservatorių politiką, kurios įrankiu tapo Energetikos ministerija, galimas investuotojas vis dar skendi ūkanose. Lietuvos pašonėje gali atsirasti dvi atominės elektrinės, iš kurių viena jau pradėta statyti.

Mums buvo aiškinama, esą neprarasime laiko, o statybos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje tėra Maskvos blefas. Dabar matome, kad mūsų energetikos strategija buvo neteisinga. Atsidūrėme aklavietėje.

Yra ministro pažadas, kad dujos ir šildymas rudenį turėtų pigti 15 proc. Niekas jo netraukė už liežuvio. Bet kai žmonės gaus sąskaitas už šildymą, galėsime paklausti, kaip sekasi įgyvendinti pažadą. Bijau, kad koalicijoje dar bus įtampų dėl Vyriausybės veiksmų.

Mums buvo žadėta, kad energetika užsiims profesionalai. Ką turime? Profesionalų arba mažai, arba nėra. Vienas nedaugelio energetikos profesionalų pasitraukė iš viceministro posto. Visi energetikos klausimai politizuojami, nors ministerija buvo kuriama tam, kad taip nebūtų.

Didžiausias Vyriausybės nenuveiktas darbas, manau, yra tai, kad mes, deklaruodami energetinę nepriklausomybę, ne tik prie jos neartėjame, bet žengiame žingsnį pirmyn, du žingsnius – atgal. Mūsų laikais atominės elektrinės Lietuvoje nebus.

- O iki kada bus „mūsų laikai“?

- Manau, kad iki 2030 metų atominės elektrinės tikrai neturėsime. Energetika yra ta sritis, kurią reikia depolitizuoti. Politiniai žaidimai su Rusija apsimoka tik Rusijai. Jei lyginsime su ledo rituliu, tai mes aikštelėje turime vieną žaidėją, o rusai – penkis. Ar mums to reikia?

 - Jūsų partija yra delegavusi kultūros ministrą. Kultūros ministerija tapo atsakinga už tautinių mažumų reikalus. Kaip sekasi juos tvarkyti?

- Kaip tik šiandien pasiūliau Vyriausybei įsteigti trečio kultūros viceministro pareigybę, kad būtų aukšto rango pareigūnas, kuruojantis tautinių mažumų klausimus. Užimti šį postą pasiūliau Stanislovui Vitmanui. Juk panaikinus tautinių mažumų reikalus anksčiau kuravusį departamentą, tie reikalai buvo nuleisti iki skyriaus lygio.

 - Nemažai kritikos susilaukė jūsų partijos deleguotas aplinkos ministras.

- Konservatoriai yra patyrę politikai, sugebantys nukreipti visuomenės kritiką nuo savęs į koalicijos partnerius. Štai kad ir dėl namų renovacijos, dėl kurios nesėkmės yra kaltinama Aplinkos ministerija. O juk už namų renovacija pirmiausiai yra atsakinga Finansų ministerija. Po to – Ūkio ministerija, ir tik po to – Aplinkos ministerija, kuri yra atsakinga už europinių viešinimo pinigų skirstymą.

Bet Ūkio ministerija sustabdo viešinimo konkursą, o paskui piktinasi: „Kodėl jūs nereklamuojate?“ O todėl, kad jūs neleidžiate.

Maža to, per koalicijos pusryčius buvo sutarta, kad kai kurioms gyventojų grupėms reikės kompensuoti 50 proc. renovavimo išlaidų. Premjeras Andrius Kubilius tam iš pradžių pritarė. Bet netrukus ministrė Ingrida Šimonytė ėmė aiškinti, kad kompensuoti bus galima daugiausia 35 proc. Dabar jau sakoma, kad kompensuoti bus galima tik 15 proc.

Aplinkos ministerijos ir apskritai TPP pastangomis, beje, buvo neleista kai kurioms oligarchinėms struktūroms privatizuoti Lietuvos miškus. O jie dar kai buvau Seimo pirmininkas mėgino teikti labai gundomų pasiūlymų. Pavyko iškovoti, kad liktų esamas miškų valdymo modelis. Manau, jog tai yra viena priežasčių, dėl kurių puolamas ministras Gediminas Kazlauskas.

Buvo didžiulis spaudimas, bet mums pavyko atsilaikyti. Gavome iš premjero pažadą nepasiduoti Ūkio ministerijoje žaistiems žaidimams, kuriais buvo rengiami Lietuvos miškų sunaikinimu grėsę planai.

- Ar Jūs asmeniškai nesitrauksite iš politikos ir dalyvausite būsimuose Seimo rinkimuose?

- Penkiasdešimt procentų, kad dalyvausiu rinkimuose. O mano šeimos antroji pusė tikrai nedalyvaus. Aš tikrai nesitrauksiu iš politikos, bet dar nesu tikras, ar dalyvausiu rinkimuose į Seimą.