Dokumentuose teigiama, jog Jungtinių Valstijų ambasada Lietuvą sukrėtusiu įvykiu susidomėjo nedelsiant ir stebėjosi lietuvių drąsa: esą tikėtasi, kad Lietuvos politikai tuoj pat atbėgs prašydami patarimo, kaip elgtis konfrontacijoje su Maskva, tačiau į Su-27 katastrofą reagavo aštriai, drąsiai ir be jokios Vašingtono pagalbos. „WikiLeaks“ pateiktais duomenimis, amerikiečiai jau netrukus po incidento sulaukė Lietuvos Vyriausybės atstovų prašymo padėti iššifruojant Su-27 skrydžio medžiagą ir pasiūlymo iš arti apžiūrėti rusų ginkluotės nuolaužas.

Neskubėjo atiduoti piloto

Tuoj po Su-27 katastrofos, iš Vilniaus į Vašingtoną iškeliavo depeša, kurioje detaliai aprašoma situacija. Amerikiečiai išsikvietė aukštus kariškius bei tuometę Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijų vadovybę.

Anot dokumento, į Vašingtoną išsiųsto 2005 m. rugsėjo 16 d., tuometis krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas amerikiečiams iškart pasakė, kad Lietuva neskubės Rusijai išduoti sudužusio naikintuvo piloto Valerijaus Trojanovo.

Tuo tarpu vienas Užsienio reikalų ministerijos vadovų Algirdas Dapkus esą pareiškė amerikiečiams, kad mūsų šalis neketina įsileisti rusų sraigtasparnių iš Kaliningrado, kuriuos Kremlius norėjo atsiųsti Su-27 nuolaužoms surinkti.

Komentuodami incidentą, JAV diplomatai pabrėžė, kad Su-27 katastrofa sustiprins Lietuvos nerimą dėl Rusijos ketinimų bei sutvirtins mūsų šalies pozicijas, siekiant kuo ilgiau Šiauliuose išlaikyti NATO oro policijos misiją.

Amerikiečiai bijojo kišti nagus prie juodųjų dėžių, bet pasiūlė prancūzus

Praėjus mažiau nei savaitei, į Vašingtoną iškeliavo dar viena depeša. Joje JAV diplomatai prašė, kad Vašingtonas skubiai priimtų sprendimus dėl Lietuvos politikų prašymų bei pasiūlymų.

„Lietuvos Vyriausybė paprašė Jungtinių Valstijų Vyriausybės pagalbos iššifruojant balso įrašus ir skrydžio duomenis juodosiose dėžėse, kurias jie rado tarp nuolaužų. Lietuvos Vyriausybė neturi techninių galimybių išgauti šių įrenginių duomenis“, - rašoma dokumente.

JAV ambasadorius tuomet lietuvius esą patikino, kad amerikiečiai nepuls stačia galva knibinėti prietaisų, kurie priklauso Rusijos karinėms oro pajėgoms. Bet jis čia pat užsiminė, kad juodųjų dėžių įrašų iššifravimui reikalingą įrangą turi Prancūzija.

Užsienio reikalų ministerijos JAV departamento vadovas Jonas Paslauskas, anot depešos, pabrėžė, kad Lietuva norėtų, jog juodosiomis dėžėmis užsiimtų būtent amerikiečiai. Jei tai neįmanoma – Lietuva esą būtų dėkinga, jei JAV pasinaudotų savo diplomatiniais kanalais ir įtrauktų į šį žaidimą kitą NATO šalį, galinčią perkąsti Su-27 įrangą. J. Paslauskas esą taip pat tvirtino, kad Lietuva netgi labai norėtų, kad juodųjų dėžių dešifravime dalyvautų ir rusų atstovai.

Iš vėlesnių „WikiLeaks“ dokumentų matyti, kad prancūzai į Lietuvos prašymą pagelbėti su juodosiomis dėžėmis nereagavo, o pagalbą pasiūlė Ukraina. Juodųjų dėžių medžiaga buvo iššifruota su ukrainiečių atsiųsta įranga, o gauti duomenys esą parodė, kad Su-27 katastrofa buvo netyčinė.

Raketos domino labiau nei skrydžio duomenys

Iš dokumento matyti, kad amerikiečiai labai atsargiai žiūrėjo į Vilniaus prašymą padėti iššifruojant juodąsias dėžes. Tačiau buvo gautas kitas pasiūlymas – amerikiečiams suteikta galimybė apžiūrėti Su-27 ginkluotės liekanas, kurias lietuviai esą slapta išvežė tolėliau nuo vietos, kur sudužo lėktuvas. Tokio pasiūlymo JAV diplomatai esą sulaukė net iš trijų asmenų – jau minėto J. Paslausko, krašto apsaugos ministro G. Kirkilo ir kariuomenės vado Valdo Tutkaus.

„Lietuvos kariuomenės vadas Tutkus, ministras Kirkilas ir Paslauskas mums per pastarąsias dvi dienas sakė, kad Jungtinės Valstijos gali panaudoti jas techniškai dominančias nuolaužas. Šis pasiūlymas yra atskiras nuo prašymo pagelbėti su juodosiomis dėžėmis. Lietuva laiko šias nuolaužas, įskaitant keturių Su-27 raketų oras-oras liekanas, saugioje vietoje, toli nuo katastrofos vietos“, - rašoma depešoje.

JAV diplomatus esą pasiekė prieštaringos žinios apie Su-27 nuolaužų vertingumą.

Jungtinių Valstijų ambasada kreipėsi į Vašingtoną su prašymu spręsti, ar bus pasinaudota šiuo lietuvių pasiūlymu. Koks sprendimas buvo priimtas – „WikiLeaks“ dokumentuose nenurodoma.

NATO nenorėjo kištis?

Ir tai ne vienintelė įdomi žinia apie Su-27 katastrofą, nepasiekusi visuomenės. Anot „WikiLeaks“ dokumento, NATO vadovybė nenorėjo, kad aljansas būtų painiojamas į šį incidentą ir tai atvirai pasakė Lietuvai.

Dokumente cituojamas J. Paslauskas esą amerikiečiams pasakojo, kad NATO generalinis sekretorius Jaapas De Hoopas Schefferis tuomečiui Lietuvos užsienio reikalų ministrui Antanui Valioniui pareiškė, kad Lietuva turėtų „nekišti NATO į šį reikalą“. Tačiau tokios žinios prieštaravo pačių amerikiečių šaltiniams NATO – pastarųjų pateiktais duomenimis, aljansas neketino likti nuošaly.

Depešos pabaigoje JAV diplomatai Vilniuje ragina Vašingtoną kaip įmanoma pagelbėti Lietuvai. Esą atsainus JAV ir NATO požiūris galėtų „grįžti bumerangu“ ir smogti amerikiečių pastangoms išmušti didesnį finansavimą bendroms Lietuvos ir JAV bei NATO karinėms operacijoms.

Vėlesniuose dokumentuose amerikiečiai pastebi, kad Lietuva pastebimai sušvelnino toną dėl incidento. G. Kirkilas JAV ambasadoriui Steve'ui Mullui esą pasakė, kad tai padaryta sąmoningai, siekiant prigesinti konflikto su Maskva ugnį.

Su-27 pilotas V. Trojanovas iš tarnybos pasitraukė praėjus metams po incidento. Jo atsistatydinimo priežastimi nurodytas karo medikų sprendimas, esą jis nebegali skraidyti.

Rusijos Su-27 sudužo 2005 m. rugsėjo 15 dieną Šakių rajone. Kai NATO oro policijos naikintuvai pakilo į orą, rusų lėktuvas jau buvo sudužęs – tai sukėlę bangą abejonių dėl NATO galimybių apsaugoti Lietuvos oro erdvę.

Pilotas V. Trojanovas saugiai katapultavosi ir nusileido parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Lėktuvas sudužo laukuose, taigi žmonių aukų išvengta.
Naikintuvo katastrofą tyrusi komisija nustatė, jog incidentas įvyko dėl „techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visumos“. Tačiau jokių oficialių pareiškimų apie tai, jog Su-27 Lietuvos oro erdvę pažeidė, o gal ir sudužo tyčia, nepriimta. Tuo tarpu „WikiLeaks“ dokumente nurodoma, kad nė vienas iš Lietuvos atstovų, įskaitant G. Kirkilą ir V. Tutkų, neabejojo, jog incidentas buvo suplanuotas.

Lietuvoje V.Trojanovui buvo iškelta byla dėl tarptautinių skrydžių taisyklių pažeidimo, bet teismo ši byla taip ir nepasiekė. Pilotas ir lėktuvo nuolaužos grąžintos Rusijai, kuri už Su-27 katastrofos padarytą žalą Lietuvai sumokėjo 19 tūkst. eurų.