Eglė Aukštakalnytė - Hansen

„Man Lietuva yra labai ekologiška valstybė ir aš matau jos, kaip ekologinės valstybės, ateitį, kur aukšta kaina atitinka gero gyvenimo standartą. Aš tik Lietuvoje žinau, ką valgau, ką geriu ir kuo kvėpuoju. Tai yra švari valstybė, kuri galėtų tapti dar švaresne, jei mes turėtume tokią šalies viziją“, – kalbėjo teatro ir televizijos aktorė, knygos „Mama Afrika“ autorė, fotografė, keliautoja Eglė Aukštakalnytė-Hansen, šiuo metu gyvenanti Kinijoje.

Ji atkreipė dėmesį, kad turime didžiulius geriamojo vandens resursus, kuriuos saugome ir galbūt net nežinome, kokie jie yra. Tuo metu pasaulyje vandens resursai mažėja.

„Lietuvos įvaizdis ypatingai aktualus yra ne Lietuvoje gyvenantiems žmonėms. Jeigu nebūsime patys sau įdomūs, niekas mūsų nepastebės“, – sakė moteris.

Bijo, kad gresia depopuliacija

Marius Jovaiša

Fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ autorius, fotografas, leidėjas, dokumentinių filmų kūrėjas Marius Jovaiša pritarė E. Aukštakalnytei-Hansen: „Mes esame be galo žalia ir ekologiška šalis, tuo galime didžiuotis. Kaip mes sveikai valgome, to dar labai reikėtų paieškoti. Galime didžiuotis tuo, kaip pas mus sunkiai kelią skinasi greitas maistas, koks gyvas yra mūsų supratimas apie buvimą arti gamtos, kvėpavimą grynu oru ir natūralaus maisto valgymą.

Tačiau kalbant apie Lietuvos ateitį, anot jo, tenka išskirti, ko norėtų širdis ir ką sako protas.

„Širdis norėtų, kad Lietuva būtų bazė, mano šaknys, vieta, kur gera grįžti, kurti. Tokia ji man dabar yra. Norėtųsi, kad Lietuva būtų kraštas veiklių žmonių, kurie išplitę po visą pasaulį ir daro kažką įdomaus, nišinio, netradicinio. Mes negalime kakta kakton konkuruoti su Kinija ir Indija, todėl mums reikia ieškoti kitų būdų. Nemažai lietuvių tai puikiai žino“, – sakė menininkas.

Tačiau greičiausiai lietuvių susiskaldymas ir nevieningumas pakiš jiems patiems koją.

„Protas sako, kad taip greičiausiai neatsitiks, nes lietuviai yra tikrai labai nevieningi, susiskaldę, individualūs, nebendruomeniški žmonės. Ir kol nėra kokio nors priešo ar grėsmės, tol mes tokie ir esame. Sovietmečiu mus palaikė rusenanti nepriklausomybės žarija, dabar trumpam mus suvienija noras laimėti krepšinio varžymas. Tačiau turbūt reikėtų surasti išorinę grėsmę, kad rusai vėl pradėtų žvanginti ginklais, ar vėl kažkas atsitiktų. Bijau, kad Lietuvai gresia depopuliacija ir užkampio likimas“, – kalbėjo M. Jovaiša.

Švediją irgi laikė beviltiška

VšĮ „Geros valios projektai“ steigėjas Tadas Langaitis nenorėjo sutikti su niūromis prognozėmis ir priminė, kad tiek Švedija, tiek Suomija, tiek Airija atskirais laikotarpiais buvo laikomos šalimis be didesnių perspektyvų.

Jo teigimu, XX a. pradžioje iš Švedijos per trumpą laikotarpį į JAV išvažiavo ketvirtadalis gyventojų.

Tadas Langaitis

„Švedija buvo visiškai nurašyta šalis. Dar netgi šeštajame dešimtmetyje į JAV emigravusių švedų apklausos rodė, kad kelinta švedų karta vis dar laiko Švediją nurašyta neperspektyvia šalimi. Kas gi atsitiko? Iš 1000 išvažiavusių keliolika grįžo su uždirbtu kapitalu ir patirtimi. Taip pat Vyriausybė turėjo labai protingą požiūrį, atliko emigracijos priežasčių analizę, suprato, kad žmonės išvažiavo pirmiausiai ne dėl ekonominių priežasčių, o dėl socialinės atskirties ir socialinių klasių, socialinio teisingumo trūkumo. Tas pačias paraleles matome Lietuvoje. Švedai sugebėjo sukurti gerovės šalį pasimokę iš pamokų“, – diskusijoje kalbėjo T. Langaitis.

„Pagrindinės (emigracijos – DELFI) priežastys yra savęs nematymas visuomenėje. Ypač sunku savo rolės nematyti gimtinėje. Nes kai išvažiuoji ir dirbi panašų, neprasmingą darbą kitoje valstybėje, tai yra gerokai lengviau, nes ten tu ir nesitiki, kad turėjo tavimi pasirūpinti. O čia lyg ir turėjo pasirūpinti, bet tu nejauti, kad taip būtų“, – apie emigracijos priežastis kalbėjo verslininkas.

Suomija prieš 50 metų taip pat buvo visiška Europos provincija – kaimas. „Dabar ši šalis yra Nr.1 pagal švietimo sistemą pasaulyje ir daugelį kitų dalykų. Kita šalis yra Airija – prieš 40 metų ji buvo skurdžiausia Europos šalis, per 30 metų ji tapo turtingiausia pagal bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui rodiklį, jeigu neskaičiuotume kišeninių Liuksemburgo ir Lichtenšteino“, – pavyzdžius vardijo jis.

Taigi, anot T. Langaičio, pažanga yra įmanoma labai greitai.

Reikia nustoti sirgti nepilnavertiškumo kompleksu

VšĮ „LT kvapai“ Dainius Rutkauskas mano, kad pirmiausiai lietuviams reikia atsikratyti nepilnavertiškumo kompleksų.

Dainius Rutkauskas

„ Pirmiausiai reikia nustoti sirgti nepilnavertiškumo kompleksais, kad mes maži, nieko nežinome, nieko nemokame. Statistinio išsilavinimo lietuvis moka mažiausiai dvi kalbas, suprantame Rytų ir Vakarų kultūrą, galime būti moderatoriais tarp Rusijos ir Vakarų. Tiesiog sergame nepilnavertiškumu ir nesugebame to normaliai išnaudoti. Galbūt nustosime tai daryti ir po 50 metų Lietuva turės 1,5 mln. gyventojų, bet apie juos labai gerai žinos pasaulis“, – vylėsi jis.

„Lietuvos kvapo“ kūrėjas mano, kad Lietuvos privalumai tai, kad ji maža ir daugeliui dar nėra atrasta.

„Taigi turime visas galimybes įeiti į pasaulio visuomenę ir pasakyti apie save garsiai“, – tvirtino jis.

Trečiasis PLEF Vilniuje vyko liepos 4-5 dienomis. Šiemet forume dalyvavo apie 500 žmonių.