Iki šiol niekur nepublikuota, masinėse žudynėse dalyvavusio kaltinamojo parodymais 1961-aisiais sudaryta Kauno VII-ojo forto
schema patvirtina, kad tai buvo viena didžiausių masinių žudynių vietų Kaune.
Kad 1941-ųjų liepą čia vyko žudynės rodo ir kiti dokumentai, rasti užsienio ir Lietuvos archyvuose.
„Yra aptikta dokumentų – brėžinių, schemų, fotografijų, liudininkų parodymų, kurie vienareikšmiškai leidžia teigti, kad kapavietė yra šitoje vietoje. Arba tiksliau sakant, kapaviečių visuma – turime vieną didžiąją kapavietę ir keliasdešimt mažų, išsidėsčiusių prie gynybinės sienos“, – pasakoja Kauno tvirtovės VII forto direktorius Vladimiras Orlovas.
Tvarkant sovietmečiu užpiltus forto šulinius rasti daiktai – Dovydo žvaigždės, papuošalai su hebrajiškais rašmenimis – liudija, kad tarp 5 tūkstančių čia nužudytų žmonių – daugiausiai žydų tautybės kauniečiai.
Pasak istorinį tyrimą atlikusiųjų, apie Trečiojo Reicho specialiųjų tarnybų vykdytas žudynes tylėta septynis dešimtmečius, o masinė kapavietė virto šiukšlynu.
Entuziastų pastangų sutvarkyti rudenį pelke virstančią kapavietę nepakanka. Skaičiuojama, kad minimaliai sutvarkyti genocido aukų vietą reikėtų bent pusės milijono litų.
Manoma, kad VII forto teritorijoje yra ir 1,5 tūkst. ukrainiečių – buvusių sovietinių karo belaisvių – kapavietė. Tiksli jos buvimo vieta kol kas nežinoma.