Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, nepateisinama, kai tokio dydžio valstybės biudžeto lėšos, galinčios prisidėti prie šalies mokslinio potencialo ir konkurencingumo augimo, skiriamos ir naudojamos neskaidriai ir neracionaliai, nevertinama šių valstybės investicijų į mokslą sukuriama pridėtinė vertė. „Nors ir galima pripažinti, kad tarybai nebuvo sudarytos reikiamos sąlygos tinkamai pasiruošti administruoti mokslinių tyrimų finansavimui skirtas lėšas, tačiau neskaidrus lėšų skyrimas ir naudojimas negali būti pateisinamas laiko ar kompetencijos trūkumu“, – tvirtina valstybės kontrolierė.
Nustatyta, kad tarybai detaliai nereglamentavus, kokios ir kokio dydžio projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms, projektų vykdytojai iki trečdalio projekto lėšų galėjo naudoti savo nuožiūra.
Tokiu būdu 2010 m. net 13,9 mln. Lt galėjo būti panaudoti tiesiogiai su projektu nesusijusioms reikmėms apmokėti. Nors taryba turėjo galimybę atlikti patikras vietoje ir įvertinti projektų išlaidų pagrįstumą, 2010 m. tai nebuvo atliekama.
Auditoriai konstatavo, kad taryba 9,3 mln. Lt biudžeto lėšų paskirstė tiksliai neapibrėžusi, kokių temų tyrimų projektai gali būti finansuojami per priemonę „Kiti mokslinių tyrimų projektai“. Taip buvo sudarytos sąlygos finansuoti tokios pačios ar panašios mokslo krypties projektus keletą kartų, kurie nesusiję su Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis mokslinių tyrimų kryptimis. Auditorių vertinimu, tokia praktika neužtikrina skaidraus biudžeto lėšų naudojimo.
Valstybės kontrolė pasigedo skaidrumo mokslinių projektų atrankos procese: neretai projektai vertinti lakoniškai, projektų rengėjams išvadose nenurodant konkrečių priežasčių, kodėl projektas atrinktas finansuoti ar atmestas. Be to, aptikta atvejų, kuomet komiteto nariai, kurie tvirtina finansuotinų projektų sąrašą, vertina vieni kitų parengtus projektus ir sprendžia dėl finansavimo skyrimo. Taip sudaromos galimybės neskaidriai skirstyti biudžeto lėšas.
Auditoriai konstatavo, kad projektų vykdytojams atsiskaitant už 2010 m. projektų rezultatus, taryba nepareikalavo nurodyti projektų rezultatų tolesnio panaudojimo ir jų pritaikomumo. Todėl taryba neturi jokios informacijos, kokią pridedamąją vertę davė moksliniai darbai, kuriems vykdyti buvo panaudoti 46 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų. Pasak auditorių, kai kurių projektų ataskaitas taryba patvirtino neatsižvelgusi į jas vertinusių ekspertų išvadas, kad projektus tikslinga nutraukti ar jie yra neįgyvendinti. Taip taryba nepasinaudojo galimybe iš neįgyvendintų projektų susigrąžinti visas valstybės biudžeto lėšas, nors tokia galimybė numatyta projektų finansavimo sutartyse.
Nustatyta, kad nepakankamai efektyviai naudotos ir patiems projektams įgyvendinti skirtos lėšos. Pavyzdžiui, priedai prie atlyginimų, kurie siekė iki 90 proc., projektų dalyviams numatyti projektams net neprasidėjus, todėl abejotina, ar jie skirti pagrįstai ir teisėtai. Be to, su projektų vykdytojais, gaunančiais darbo užmokestį, tiems patiems darbams atlikti neretai buvo sudaromos ir autorinės sutartys. Daugumoje projektų išlaidos darbo užmokesčiui buvo apskaitomos viena eilute, todėl auditoriai negalėjo įvertinti, ar projektų dalyvių darbo užmokestis neviršijo teisės aktuose nustatytų dydžių.
Papildomas atlygis pagal autorines sutartis 2010 m. mokėtas ir Mokslo tarybos nariams. Jie autorinį atlyginimą gavo už žodinius kūrinius, kurie niekur nebuvo fiksuojami. Auditoriai pripažino, kad tarybos nariams išmokėti 94 tūkst. Lt panaudoti neteisėtai ir tuo padaryta žala valstybei. Autorinės sutarys sudarytos ir su tarybos nacionalinių programų vykdymo grupių nariais, už grupių veiklos 2010 m. apibendrinimus. Nustatyta, kad, pavyzdžiui, už vienos iš grupių puslapio dydžio veiklos ataskaitą taryba sumokėjo 29 tūkst. Lt.
Valstybės kontrolė Lietuvos mokslų tarybai rekomendavo nustatyti aiškius projektų mokslinių krypčių atrankos kriterijus, reglamentuoti, kokios projektų išlaidos priskirtinos pridėtinėms išlaidoms ir nustatyti jų procentinį dydį nuo skiriamo finansavimo. Taip pat rekomenduota atlikti patikras projektų vykdymo vietose, taip įsitikinant, kad lėšos tikrai naudojamos projektų tikslams pasiekti. Tarybai nurodyta imtis priemonių, kad tarybos nariams už darbą būtų apmokėta teisės aktų nustatyta tvarka, papildomai nesudarant autorinių sutarčių.
LMT: priekaištai - nepagrįsti
Reaguodama į šiandien Valstybės kontrolės išplatintą pranešimą žiniasklaidai Lietuvos mokslo taryba teigia, jog paskelbtoje informacijoje apie atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatus yra klaidų ir netikslumų, o teiginiai dėl galimo dalies turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
Tokio vertinimo priežastis galėjo būti nauja mokslo konkursinio finansavimo tvarka, kuri įgyvendinama pagal 2009 m. įsigaliojusį Mokslo ir studijų įstatymą, skelbiama LMT pranešime. Naujai tvarkai įgyvendinti reikia ne tik Tarybos administracinio pasirengimo, bet ir atitinkamos auditavimo patirties. Esminės mokslo pertvarkos vienas svarbiausių tikslų – padidinti konkursinę mokslinės veiklos finansavimo dalį. Šie pokyčiai lėmė ir itin intensyvų konkursų pagal įvairias mokslinės veiklos programas laikotarpį: 2010 metais buvo pradėtos finansavimo apimtimi ir nacionaline reikšme didžiausios programos.