Politikai dažnai painioja viešuosius ir privačius interesus, teikia jiems asmeniškai naudingus įstatymų pataisų projektus, įtartinai grumiasi už kai kurių verslo grupių interesus. Nors šalyje veikia oficialūs lobistai, kurie skaidriai atstovauja įvairioms visuomeninėms organizacijoms ar įmonėms, tačiau dažniausiai pasirenkamas šešėlinis lobizmas – užkulisinė įtaka politikams.
Klesti papirkimai
Prieš kelerius metus nuaidėjo skandalas, kai buvo paskelbti tuometinės įmonės „Rubicon group“ vadovo telefoniniai įrašai su įvairių partijų politikais. Korupcijos byla subliuško, bet pokalbių išklotinės nekelia abejonių, kad verslas ieško būdų, kaip paveikti politikus priimant jiems svarbius įstatymus.
Buvęs Seimo narys, dabar Kauno mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius sako neabejojantis klestinčiu politikų papirkinėjimu. „Pamenu, kai prieš kelerius metus vyko diskusijos dėl alkoholio ir tabako reklamos apribojimų, buvau bandomas paveikti verslininkų, – pasakojo politikas. – Esu entuziastingas sveikos gyvensenos šalininkas ir visada kovojau su žalingų įpročių propaganda, todėl mane mėgino nutildyti pažadėdami paramą partijai.“
S.Buškevičius tvirtino atsisakęs šių pasiūlymų, bet prisimena, kad ne vienas kolega paskui radikaliai pakeitė savo nuomonę. „Akivaizdu, kad tie politikai neatsispyrė pagundoms, – įsitikinęs S.Buškevičius. – Daug panašių papirkinėjimų, savo interesų stūmimo pastebiu ir savivaldybės taryboje, bet kai neturi tiesioginių įrodymų, nieko negali padaryti.“
Spjauna į rekomendacijas
Šios kadencijos Seime irgi netrūksta įtartinų sprendimų. Bene daugiausia dėmesio ir pasipiktinimo sulaukė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Grupė mokslininkų, visuomeninių organizacijų valstybės vadovams teikė raštus, kuriuose reikalavo šį politiką atstatydinti iš pirmininko pareigų, nes jo teikiamose įstatymų pataisose buvo siūloma įteisinti nelegalias statybas, keliama grėsmė upėms dėl vandens elektrinių plėtros.
Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu svarstė šį politiką dėl to, kad jis nenusišalino svarstant Atsinaujinančių išteklių įstatymą, kuris yra svarbus jo sūnaus vykdomam biomasės gamybos verslui. „J.Šimėnas viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nedeklaravo savo sūnaus interesų, kuris užsiima šituo verslu ir yra artimas giminaitis.
Taip pat nepaminėjo 9 privačių įmonių, kurios jį rėmė per rinkimų kampaniją, suteikdamos jam 32 tūkst. Lt finansinę paramą“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Vis dėlto komisija vėliau atlyžo. Esą parlamentaro kaltę atperka tai, kad jis savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijoje vėliau nurodė artimųjų, rėmėjų interesus. Politikui tik rekomenduota susilaikyti balsuojant, kai bus priimamas jo rėmėjams ir sūnui svarbus įstatymas. Tačiau J.Šimėnas spjovė į šias rekomendacijas ir atėjus balsavimo laikui įžūliai spaudė mygtuką „už“.
Savi reikalai – svarbiausi
Kartais Seimo nariai pateikia įstatymų pataisas, kurios akivaizdžiai naudingos jų šeimoms. Antai Jonas Jagminas pernai užregistravo, atrodytų, gana naudingą Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, kuri leistų nerengti detaliųjų planų, kai keičiama auginamų gyvulių rūšis ir prie pastatų jau yra suformuoti žemės sklypai.
Pasak J.Jagmino, pataisos paskatintų apleistų fermų atgaivinimą. Tačiau politikas nepaminėjo, kad tokia pataisa būtų labai naudinga jo žmonai, kuri kaip tik buvo įsigijusi apleistus statinius ir ketino juose auginti viščiukus. Tada J.Jagminas pasiteisino, kad viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje pirkinio nenurodė, nes dėl sandorio tuo metu dar vyko teisiniai ginčai.
Neskuba nusišalinti
Daug diskusijų visuomenėje kėlusios Miškų įstatymo pataisos taip pat parodė, kad politikai linkę ginti pirmiausia savo interesus. Pataisos būtų suteikusios galimybių atkurti sodybas miškuose ir skaidyti girias į mažesnius sklypus. Dauguma politikų palaikė šias pataisas, nors nemažai visuomenės veikėjų perspėjo, kad tai sudarytų sąlygas apstatyti ir aptverti daug girių.
Pasirodo, nemažai politikų patys turi miško valdų ir galėjo būti suinteresuoti įstatymo pataisomis. Tačiau raginami nusišalinti nuo balsavimo parlamente dirbantys miškų savininkai to nepadarė. Kai Prezidentė vetavo įstatymo pataisas ir Seimas visgi nesiryžo tam prieštarauti, Seimo narė Dalia Teišerskytė pratrūko: „Šiandien iš manęs dar kartą buvo atimta tėviškė prie Šiluvos. Mano svajonė buvo atstatyti sodybą ten, kur gyveno seneliai, gimė mano tėvai ir aš gimiau. Už ką jūs mane šiandien nubaudėte?“
Nieko nebijo
Seimo narys pastebi, kad per 12 metų supratimas apie viešuosius ir privačius interesus tarp politikų beveik nepasikeitė. „Dažnai politikai visiškai nekreipia dėmesio į tai, kad jų balsavimas ar sprendimas sukels pagrįstų abejonių, nors to būtina vengti ir suprasti, jog siauri interesai neturi tapti pirmenybe. Maža to, nemažai politikų dar piktinasi, laiko mane kvailiu, kai dėl to juos perspėju“, – stebėjosi A.Salamakinas.
Pasak Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko, Lietuvai dar toli iki išsivysčiusių demokratijos šalių politinės kultūros, kur politikai labiausiai baiminasi būti bent kiek įtarti viešųjų ir privačių interesų supainiojimu. „Pas mus dėl tokių dalykų atsistatydina nebent ministrai, bet nebuvo atvejo, kad kaip nors nukentėtų Seimo narys, net jei ir pripažįstama, jog jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, – sakė A.Salamakinas. – Todėl ne vienas politikas tiesiai šviesiai yra rėžęs: „Greičiau „įpaišykite“ man tą pažeidimą, ir skirstomės.“
Skaidrių lobistų nedaug
Romas Stumbrys, Nacionalinės lobistų asociacijos prezidentas
Oficialių registruotų lobistų, kurie viešai deklaruoja savo interesus ir pokalbius su politikais dėl įvairių sprendimų, nėra daug. Klesti korumpuoti susitarimai ir tai trukdo normaliai lobistinei veiklai, kenkia jos reputacijai. Legalūs lobistai dirba skaidriai, jie deklaruoja savo veiklą, nurodo, kas siekia pakeisti įstatymus, dėl kokių priežasčių, kiek tam skiriama lėšų ir kaip jos išleidžiamos. Prieš 5 metus Seimui buvo teiktos Lobizmo įstatymo pataisos, kuriose siūlėme prievolę deklaruoti apie savo kontaktus su politikais ne tik registruotiems lobistams, bet ir įvairioms asociacijoms, organizacijoms.
Aplinkybės – nežinomos
Rytis Juozapavičius, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys
Blogai, kai neturime galimybių sužinoti, kas iš tiesų inicijuoja įstatymus. Jeigu apie tai būtų skelbiama, kiltų daugiau diskusijų, lengviau suprastume kai kurias siūlomas nuostatas, ar jos nėra naudingos tik siauram ratui ir pan. Dabar veikiantis Lobizmo įstatymas neefektyvus. Kam registruotis lobistu, jei pasiskelbęs visuomenininku ar gavęs kurio nors Seimo nario kvietimą gali niekam nežinant apsilankyti parlamente ir bandyti daryti sau naudingą įtaką?