Švedų ginkluote iki 2004 metų bus aprūpinta visa motorizuota pėstininkų brigada "Žemaitija", kurios batalionai yra Klaipėdoje, Tauragėje ir Šiauliuose.
Į Klaipėdos uostą jau atplukdyti šarvuočiai, artilerijos pabūklai, automatai, sunkvežimiai, medicinos ir ryšio transportas, kita bataliono įranga. Švedijos dovanojama technika ir ginkluotė vertinama daugiau kaip 200 mln. JAV dolerių (apie 800 mln. litų).
Pasak KAM pranešimo, kariai gaus geros būklės, NATO standartus atitinkančią ginkluotę. Šį pavasarį Švedijoje viešėjęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas majoras Jonas Kronkaitis apžiūrėjo ir įvertino Lietuvai skirtus ginklus, techniką, kitą karinę įrangą - palapines, lauko virtuves.
Švedijos gynybos ministras B.von Sydowas po ginklų perdavimo ceremonijos surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Švedija itin gerai vertina Lietuvos karinių ir civilių struktūrų sukūrimą bei spartų augimą, o teikdama šią paramą prisideda prie tolesnės jų plėtros.
Pasak B.von Sydowo, perduota ginkluotė ir technika buvo svarbi Švedijos kariuomenės dalis ir yra visiškai tinkama tolesniam naudojimui.
L.Linkevičius Švedijos perduotą įrangą pavadino "itin didele ir neįkainojama" dovana Lietuvos kariuomenei ir dėkodamas Švedijos gynybos ministrui teigė, kad abi šalys yra daugiau nei draugai ir kaimynai.
"Mes esame partneriai, užtikrinantys Baltijos regiono saugumą", - kalbėjo L.Linkevičius, vėliau pats išbandęs atgabentą prieštankinį pabūklą.
KA ministras medaliu už nuopelnus stiprinant krašto apsaugos sistemą apdovanojo paramos Lietuvai projekto koordinatorių Švedijos kariuomenės pulkininką Larsą Josefsoną.
L.Linkevičius spaudos konferencijoje pažymėjo, kad itin svarbi ne tik Švedijos perduota ginkluotė ir technika, bet ir teikiamas apmokymas bei instruktažas.
Lietuvos krašto apsaugos ministras sakė, kad nors švedų dovanotos ginkluotės ir technikos dėka brigada "Žemaitija" bus "pakankamai ženkliai" ginkluota, vien dovanomis apsiriboti negalima.
Pasak ministro, nuo 9 iki 24 procentų padidinus lėšas, skirtas ginkluotės įsigijimui, įvairų rūšių ginklai bus perkami ir už Lietuvos biudžeto lėšas. Prioritetas bus teikiamas priešlėktuvinei ir prieštankinei ginkluotei bei ryšių įrangai.
Nuo 1995 metų kasmet po 3 jaunuolius iš Lietuvos priimama mokytis į 3 metus trunkančias studijas Karlskronos kariniame jūrų koledže. Nuo 1993 metų Švedijos mokymo įstaigose ilgalaikiuose kursuose mokėsi 82 karininkai ir civiliai. Šiuo metu Švedijos karo mokyklose mokosi 20 kariūnų iš Lietuvos.
Švedija aktyviai dalyvauja Paramos Baltijos šalių saugumui koordinavimo grupės (BALTSEA) veikloje, nuo 2000 metų rugsėjo ji yra BALTSEA darbo grupės pirmininkė.