7,2 proc. gyventojų mano, kad sulaukus pensijos savimi turėtų pasirūpinti pats žmogus, 5,2 proc. tai laikytų artimųjų pareiga, o 86,7 proc. – valstybės.

Kiek daugiau nei penktadalis apklaustųjų mano, kad netekus darbo savimi pasirūpinti turi pats žmogus, 2,8 proc. mano, kad tai yra artimųjų rūpestis, o 72,8 proc. – kad valstybės.

Taip pat 63 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad ligos atveju jais turėtų pasirūpinti valstybė, 18,3 proc. mano, kad tai yra paties žmogaus rūpestis, 17,7 proc. –  artimųjų.

55,2 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad gimus vaikui pirmiausiai tai yra pačių žmonių rūpestis, 7,9 proc. – kad šeimos, o 33 proc. – valstybės.

Skyrybos su sutuoktiniu arba partneriu daugumai atrodo asmeninis reikalas. Taip mano 76,6 proc. žmonių, dešimtadalis laikosi nuomonės, kai tai yra artimųjų rūpestis, 8,2 proc. įsitikinę, kad ir šiuo atveju žmonėmis turėtų pasirūpinti valstybė.

Lietuvos gyventojai labai prastai vertina ir valdžios veiksmus darbo rinkos ir užimtumo srityse.

78,2-90 proc. apklaustųjų nepritaria teiginiui, kad Lietuvoje sėkmingai sprendžiama nedarbo problema, užtikrinamas teisingas apmokėjimas už darbą, sėkmingai užkertamas kelias darbuotojų išnaudojimui, valstybė teikia paslaugas ir išmokas, užtikrinančias visavertį negalinčių dirbti gyvenimą.

Tyrimo duomenimis, saugiais arba labai saugiais netekę darbo jaustųsi arba jaučiasi vos 2,6 proc., o nesaugiais arba labai nesaugiais – trys ketvirtadaliai respondentų.

Dar nesaugiau nei netekę darbo apklausti gyventojai jaustųsi juos ištikusios negalios atveju – taip teigė 81,1 proc. visų apklaustųjų. Sąlyginai saugiausiai žmonės jaustųsi arba jaučiasi vaiko gimimo atveju –  17,8 proc. nurodė, kad tokiu atveju jaustųsi arba jaučiasi saugūs.

Kai priežastys objektyvios, reikia valstybės pagalbos

L. Šarkutė sako, kad tais atvejais, kai žmonės susiduria su nuo jų nepriklausančiomis problemomis, nuo kurių nė vienas nėra apsaugotas, kaip ir Vakarų šalyse, iš valstybės tikimasi bent minimalių socialinių garantijų.

Ligita Šarkutė (asmeninio archyvo nuotr.)

„Tuo požiūriu lietuviai, kad tikisi valstybės paramos sulaukę pensijos, netekę darbo, negalios ar ligos atveju, nėra išskirtiniai. Natūralu, kad gyventojams kylančias problemas, tokios kaip nedarbas, kurių šaltinis yra šalies ekonominė situacija, turi būti sprendžiamos valstybės“, – komentavo ji.

Mokslininkė pastebi, kad respondentų nuomonės dėl paramos šeimai išsiskiria – vienoje pusėje yra tos problemos ir situacijos, prie kurių sprendimo turi prisidėti valstybė, pavyzdžiui, vaikų gimimo atveju, o tokias kritines gyvenimo situacijas, kurios iš esmės priklauso nuo pačių individų, pavyzdžiui, skyrybos, jie turi patys jas ir spręsti.

Valdžia turi aprūpinti darbu

L. Šarkutės teigimu, beveik 90 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad aprūpinti darbu visus, kurie jo nori, turi būti valdžios pareiga.
Į klausimą, kaip valstybė turėtų elgtis, jei reikėtų rinktis – mažinti infliaciją ar mažinti nedarbą, pagal kurį vertinamas politikos kairumas ir dešinumas, 73,8 proc. apklaustųjų atsakė, kad valstybei derėtų mažinti nedarbą, o 13,2 proc. – infliaciją.
„Šie rezultatai rodo, kad gyventojai rinktųsi kairiąją politiką“, – sakė ji.

Ši reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį-2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui įgyvendant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba.