"Apklausos rodo, kad savivaldybėse korupcija - ciniška, atvira, agresyvi, išlikę vadinamieji "otkatai", kurie susiję su viešaisiais pirkimais. Tuo metu mažiausiai korupcijos arba nėra Prezidentūroje", - Seime vykstančiame seminare sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentė.

Penktadienį parlamente vyksta VU TSPMI surengtas seminaras "Lobizmas ir korupcija: interesų grupių poveikis politikos proceso skaidrumui".

Kalbėdama apie priežastis, kodėl Lietuvoje, nors lobizmas teisiškai reglamentuotas, ši veikla kur kas didesniu mastu vyksta neoficialiai, politologė minėjo ir galimybę savo interesus ginti pelno nesiekiančioms struktūroms.

Jūratė Novagrockienė

"Nėra legaliai veikiančio konstruktyvaus lobizmo, nes visiems sudaromos galimybės ginti savo interesus - asociacijoms, profesinėms sąjungoms. Atsiranda painiava nustatant, kas legalu ir nelegalu", - sakė J.Novagrockienė.

Esamą teisinį reguliavimą ir susiklosčiusią praktiką ji teigė lėmus, kad lobizmas Lietuvoje tapo tarsi dirbtinis implantas.

Seminare kalbėjęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas Stasys Šedbaras tvirtino, kad per dvejus su puse kadencijos metus pas jį buvo atėjęs tik vienas registruotas lobistas, tuo metu asociacijos ir kitos interesų grupės tiesiogiai gina savo interesus.

Lietuvoje oficialiai registruoti 25 lobistai.