Balsavimui buvo pateiktas pasiūlymas iki kongreso surengti rinkimus dėl galimo partijos kandidato į prezidentus. Šių rinkimų nugalėtojas būtų siūlomas kandidatu į LLS pirmininkus. Jei dabartinis LLS pirmininkas nelaimėtų pirminių rinkimų, kongreso metu jam tektų atsistatydinti iš pirmininko pareigų.

Valdybos nariams dėl šio klausimo teko balsuoti du kartus, nes prieš šią formuluotę netikėtai balsavo partijos pirmininkas Rolandas Paksas. Dar pirmadienį jis tokiam siūlymui neprieštaravo. Pagal LLS įstatus, norint pakeisti sprendimą, dėl kurio partijos pirmininkas balsavo prieš, reikia surinkti ne mažiau kaip pusę visų valdybos narių balsų.

Balsuojant antrą kartą, iš 15 valdybos narių 7 balsavo už, 6 prieš ir 2 susilaikė. "Nors surinkta dauguma balsų, sprendimas formaliai nepriimtas", - po valdybos posėdžio sakė LLS valdybos narys Eugenijus Gentvilas.

Nors LLS valdybos nariai atsisakė atskleisti balsavusiųjų pavardes, BNS pavyko sužinoti, jog už siūlymą surengti partijos pirmininko rinkimus balsavo E.Gentvilas, Artūras Zuokas, Gintaras Steponavičius, Klemensas Rimšelis, Gintautas Babravičius, Eligijus Masiulis ir Jonas Čekuolis. Balsuojant susilaikė Alvydas Medalinskas ir Dailis Barakauskas.

Prieš siūlymą rinkti kongrese partijos pirmininką, be R.Pakso, balsavo Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Jonas Lionginas, Eugenijus Maldeikis, Henrikas Žukauskas ir Vladas Žalnerauskas. V.Žalnerauskas prieš valdybos posėdį Seime surengė spaudos konferenciją, kurioje apkaltino dalį valdybos narių bandant paversti partijos pirmininką R.Paksą atpirkimo ožiu už buvusios valdančiosios Naujosios politikos koalicijos žlugimą.

V.Žalnerauskas pareiškė, jog kaltę dėl koalicijos suirimo turi prisiimti ir kiti valdybos nariai, šiuo metu bandantys nustumti R.Paksą. Nors partijos pirmininko rinkimų šalininkai formaliai pralaimėjo, jie neketina nusileisti ir sieks, kad partijos taryba priimtų kitokį sprendimą negu valdyba.

Jie sieks, kad tarybai būtų pateikta balsuoti ta pati formuluotė, kurią atmetė valdyba. "Aš manau, kad tikslinga tokią alternatyvą, tokį variantą teikti ir partijos tarybai. Manau, kad tai tikrai yra partijos vidinės demokratijos atspindys", - sakė E.Gentvilas.

Nenorėjęs įvardyti savo pavardės LLS valdybos narys stebėjosi, jog R.Paksas išsigando konkurencijos.

R.Paksas po valdybos posėdžio teigė, jog partijos kongresas "turi teisę išrinkti naują pirmininką", nors formaliai tokio klausimo valdybos rekomenduojamoje kongreso darbotvarkėje ir nėra. Jis pažymėjo, jog kongrese numatyta pateikti ir apsvarstyti partijos pirmininko ataskaitą. Jeigu kongresas ataskaitą įvertins neigiamai, pasak R.Pakso, galės būti sprendžiami "organizaciniai klausimai".

"Tai ir gali būti partijos vadovo keitimas", - sakė jis. Kai kurių liberalų nuomone, R.Paksas turėtų savanoriškai užleisti savo postą E.Gentvilui taip, kaip E.Gentvilas pasielgė prieš kelerius metus.

1999 m. E.Gentvilas užleido savo postą tik ką į partiją įstojusiam tuomet gerokai populiaresniam R.Paksui. Šiuo metu, apklausų duomenimis, E.Gentvilas vejasi ir net lenkia R.Paksą populiarumu.

Kol kas neaišku, ar iki kongreso bus rengiami partijos kandidato į prezidentus rinkimai. Anksčiau šie rinkimai buvo siejami ir su partijos pirmininko postu.

Kaip skelbta, E.Gentvilas ir R.Paksas prieš keletą savaičių susitarė, jog tas, kuris laimės partijos kandidato į prezidentus rinkimus, taps ir partijos pirmininku. Vidinių rinkimų laimėtojas galėtų būti paskelbtas neeiliniame kongrese.

Tačiau valdybai atmetus siūlymą susieti kandidato į prezidentus ir partijos pirmininko rinkimus, taip pat nebuvo priimtas ir sprendimas dėl vidinių rinkimų. Šis klausimas paliktas spręsti rugsėjo 5 d. Anykščiuose šaukiamai tarybai.

Neeiliniame kongrese gali būti paskelbtas ne vienas, o keli kandidatai, atidedant galutinį sprendimą dėl vieno kandidato. "Spalio mėnuo - per anksti įvardyti vieną kandidatą į prezidentus", - teigė R.Paksas. Galutinė partijos kandidato į prezidentus paskelbimo data turėtų paaiškėti partijos veiklos strategijoje iki 2004 m., kurią pavesta parengti R.Paksui.