Beveik 56 proc. apklaustųjų tokia realybė netenkina ir jie norėtų visuomenės su stipriu viduriniuoju sluoksniu. Maždaug ketvirtadalis norėtų visuomenės su didesne turtingųjų ir elito dalimi bei mažai skurdžiųjų.

Kiek daugiau nei 46 proc. respondentų Lietuvoje teigė, kad stipriausias socialinis konfliktas yra tarp aukščiausio ir žemiausio sluoksnių visuomenėje. Antras pagal stiprumą - beveik 41 proc. respondentų nuomone, yra tarp vadovų ir darbuotojų.

„Sutinku šimtu procentu su apklaustųjų nuomone, ji atspindi realybę. Dar daugiau, tokie apklaustųjų vertinimai gerokai paaiškina didžiulį nepasitikėjimą politiniais institutais ir Lietuvos valstybe bendrai, taip pat masinę emigraciją“, - Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Algis Krupavičius teigia sutinkantis su apklaustųjų nuomone, kad Lietuvoje dominuoja žemesnysis ir skurdesnis visuomenės sluoksnis.

„Tai rodo visuomenės disfunkcijas ir nenormalumą“, - teigia profesorius. Jis atkreipė dėmesį, kad lietuviai vienu didžiausiu konfliktu visuomenėje įvardino prieštaravimus tarp darbdavių ir darbuotojų, o tai esą rodo neproporcingai dideles darbdavių galias Lietuvoje.

Prieš dešimtmetį panašūs tyrimai buvo atlikti ir keliolikoje kitų Europos valstybių. Vidurio ir Rytų Europos valstybių atsakymai buvo panašūs, šių šalių piliečiai nori gyventi visuomenėse su stipriu viduriniuoju sluoksniu, Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių gyventojai daugiausia savo visuomenes laiko socialiai teisingomis.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį - 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.