Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius, vadovavęs darbo grupei, teigia, kad 45 dienų atostogų trukmė yra orientacinė, tačiau ji numatyta atsižvelgus į tai, kad Seimo nario veikla yra nenormuota, be to, jai būdingas didelis psichologinis krūvis.
Pasak profesoriaus, panašiai tiek laiko ilsisi ir mokytojai, nes toks laiko tarpas yra pakankamas asmeniui pailsėti nuo įtampos bei bendravimo gausos. Remiantis įstatymo projektu, oficialiųjų atostogų metu, skirtingai nei kitais laikotarpiais tarp sesijų, nebūtų organizuojami jokie posėdžiai, tad parlamentarai galėtų ramiai ilsėtis.
Tuo tarpu patys politikai sako net nenutuokią, kodėl darbo grupė nutarė, jog jiems ilsėtis reikia būtent 45 dienas kasmet.
„Tokį klausimą uždavinėjome ir mes darbo grupės atstovams, bet kadangi tik tarp kitų klausimų uždaviau, tai atsakymo nebuvo duota. Šiaip sunkiai paaiškinama, kodėl yra tos 45 dienos. Galiu pasakyti, kad praktiškai, kiek esu Seime, nesu turėjęs nė 28 dienų atostogų, nebuvo taip, kad neturėčiau atvykti į Seimą, darbą ar darbiniais reikalais kur nors nuvykti“, - svarstė Darbo partijos atstovas, opozicijos lyderis Vytautas Gapšys.
Liberalcentristas Algis Čaplikas teigė taip pat nežinąs, kodėl įstatymo projekte atostogoms skiriamos 45 dienos, bet priminė, kad Seimas teisės akto projektą galės taisyti, kiek tik pageidaus.
Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė savo ruožtu mąstė, kad dėl atostogų trukmės turėtų kilti diskusijų, nors, jos teigimu, kai įstatymo projektas buvo pristatytas parlamento valdybai, atostogų trukmė niekam klausimų nekėlė.
„Nežinau, kodėl tiek atostogų siūlo. Mokytojams priklauso 56 ar 58 dienos atostogų, yra ir tų kitų specialybių – ir gydytojams kai kuriems yra ilgesnės atostogos. Valstybės tarnautojas, kuris turi didelį stažą, irgi atostogauja gana ilgai. Tai tikriausiai paėmė tą tokį optimalų skaičių“, - svarstė politikė.
DELFI primena, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato Seimo narių atostogų, tačiau tarp parlamento pavasario ir rudens sesijų visuomet numatomas laikotarpis, kai nevyksta Seimo plenariniai posėdžiai. Šį laikotarpį kai kurie parlamentarai traktuodavo kaip savo laisvalaikį, nors tarp sesijų gali vykti įvairių komitetų ar komisijų posėdžiai.
Konstitucinis Teismas 2004 m. nurodė, kad kiekvienas dirbantis asmuo, taip pat ir Seimo narys, turi turėti teisę į kasmetines mokamas atostogas ir įpareigojo parlamentą priimti atitinkamus teisės aktus, nors iki šiol tai nepadaryta.
Problemų kilo ir Seimui surengus apkaltos procesą buvusiam parlamentarui Linui Karaliui, kuris išvyko atostogų į Pietryčių Aziją, nors Seimas pratęsė plenarinių posėdžių sesiją. Tuomet Konstitucinis Teismas vėl pabrėžė kasmetinių atostogų Seimo nariams būtinybę, tačiau pridūrė, jog, parlamentui pratęsus posėdžius ar sušaukus neeilinę sesiją, parlamentaras privalo sugrįžti iš atostogų, nors tuomet pailsėti jis turi turėti galimybę kitu laiku.