Imtis priemonių iškart, net jei smurtautojas sučiumpamas pirmą kartą, būtų leidžiama, kai smurtą patiria nėščia ar neseniai gimdžiusi moteris, senyvo amžiaus asmuo ar neįgalusis.

Tokį pasiūlymą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministras bei konservatorių parlamentaras Donatas Jankauskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys, valstietė liaudininkė Rima Baškienė bei konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

E. Vareikis savo taikaus gyvenimo koncepciją šeimoje išdėstė teisės akto projekto svarstymo metu.

Smurtautojas galėtų sulaukti baudžiamojo persekiojimo

Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą, tačiau nutarė svarstyme padaryti pertrauką ir atidėti iki kito posėdžio.

Remiantis parengtu įstatymo projektu, jei nustatomas smurto šeimoje atvejis, smurtautojas būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (kai gyvena su auka), jis taip pat gali būti įpareigojamas nesiartinti prie aukos bei neieškoti su ja ryšių, iš jo galima atimti ginklą ir leidimą ginklui, toks asmuo gali būti įpareigojamas išklausyti kursus, kaip valdyti agresiją.

Beveik visas šias priemones, išskyrus ginklo paėmimą ir leidimo ginklui panaikinimą, turėtų skirti teismas.

Bet esminė naujovė būtų ta, kad smurtą patyrusiam asmeniui nereikėtų teikti pareiškimo, o smurtautojas galėtų sulaukti baudžiamojo persekiojimo – tokiais atvejais aukos interesus gina valstybė.

Smurtas artimoje aplinkoje arba teismo nustatytų aukos apaugos priemonių pažeidimas galėtų užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę, fizinis, seksualinis smurtas, jei tai sukėlė sveikatos sutrikdymą, užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, smurtautojas taip pat turėtų atlyginti padarytą žalą.

Tačiau pagal teisės akto projektą smurtautojas į teismą turėtų būti pristatytas per 24 valandas, tad lieka neaišku, ar šio laikotarpiu auka būtų tinkamai apsaugota. Į tai dėmesį atkreipė ir Seimo narė Agnė Zuokienė, kurios teigimu, nuo smurto fiksavimo iki nutarties priėmimo lieka tuščias tarpas, kurio metu auka gali būti verčiama kentėti.

„Šio įstatymo stiprybė, jog smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, tai yra įtvirtinta. Šiandien pristatomame komiteto patobulintame variante siūloma už smurtą bausti ne administracine tvarka, o baudžiamąja. Tačiau išlieka neaptartas aukos apsaugojimo momentas tarp smurto fakto fiksavimo ir teismo baudžiamojo proceso nutarties. Sakinys, kad policijos pareigūnai nedelsdami imasi priemonių, manęs visiškai neįkvepia“, - teigė A. Zuokienė.

Pasak politikės, būtų galima pasinaudoti kai kurių Europos valstybių patirtimi ir įtvirtinti policijos teisę išduotu orderiu įpareigoti smurtautoją 24 valandas negrįžti į namus ir nesiartinti prie aukos bei kitais būdais neieškoti ryšio su ja.

E.Vareikis: bažnyčiose sekmadieniais besilankantys žmonės nesmurtauja

Nors įstatymo priėmimo būtinybę aptarė socialdemokratės Birutė Vėsaitė, Aušrinė Marija Pavilionienė bei „tvarkietė“ Ona Valiukevičiūtė, tačiau konservatorius E. Vareikis išdėstė nuomonę, kad toks įstatymas, koks yra pateiktas, neužtikrina smurto prevencijos – esą įstatymas ims veikti tik tuomet, kai moteris bus primušta, o ne anksčiau.

Egidijus Vareikis

Maža to, pasak E. Vareikio, toks įstatymas labiausiai nubaustų ne smurtautoją, o smurtą patyrusią moterį ir net du kartus – politiko nuomone, teisės aktas ne tik leidžia moterį primušti, bet ir atima iš jos vyrą, kuris neretai yra šeimos pragyvenimo šaltinis, bei išardo šeimą. E. Vareikio nuomone, smurtą patyrusi moteris visai nenori, kad jos šeimos biografijoje būtų įrašyta, jog jos vyras sėdėjo už smurtą.

„Labiausiai įstatymas nubaudžia ne mušeiką, bet moterį ir baudžia moterį, manau, net du kartus – pirma leidžia ją primušti, nors jai to visiškai nereikia, antra – ji netenka vyro, kuris neretai yra pragyvenimo šaltinis, netenka šeimos, kurios ardyti, tiesą sakant ji visai nenori, nenori, kad jos ir jos vaikų biografijoje būtų įrašyta, kad vyras ir vaikų tėvas sėdėjo už smurtą. Tai labai nekokia šeimos biografija. Iš tikrųjų reikia ne smurtauti, ne bausti, o reikia kad žmonės nesimuštų, reikia gyventi taip, kad smurtui nebūtų vietos“, - aiškino į mušamų moterų kailį įsijausti bandantis parlamentaras.

Pasak jo, statistika rodo, kad smurto mažiau būna tose šeimose, kurios sekmadieniais eina į bažnyčią, taip pat tose, kur vyrauja tradicinis pareigų pasiskirstymas, kur mama ir tėtis yra susituokę bei atitinka tradicinius mamos ir tėčio modelius.

„Statistika rodo, kad šeimos, kurios sekmadieniais lankosi bažnyčioje, vaidijasi ir mušasi žymiai rečiau. Kai sakau, kad geriau investuokime į bažnyčių statybą, o ne į kalėjimo, kai kam sukelia juoką, bet statistika rodo, jei eisite į bažnyčią, mušitės mažiau. Gal aš ir tamsuolis, bet man reikia kad žmonės mažiau muštųsi“, - aiškino E. Vareikis.

„Statistika rodo, kad mažiau mušamasi tose šeimose, kurias modernūs sociologai niekinamai vadina tradicinėmis. Tai normaliai susituokę žmonės, auginantys savo vaikus, kur yra tradicinis pareigų pasidalijimas šeimoje. Mušasi mažiau, kur yra tėčiai, mamos, o ne kažkokie belyčiai genderiai. Manau, kad geriau tradicinė mylima mama ir tikras tėtis, o ne modernūs, trumpalaikiai sugyventiniai ar atsitiktiniai draugai. Tegul tai būna tamsuoliška, bet čia yra mažiau smurto. Mušasi tie, kurie draugauja, o ne konkuruoja pasaulyje, ir laimingesnės tos moterys, kurios su vyraus draugauja, o įstatymai kartais moko moteris, kaip su vyrais kariauti“, - pridūrė konservatorius.