"Mes nenusiraminsime, kol neatgausime savo pavardžių. Man atrodo, kad Lietuva ir lietuviai, ir Seimo nariai supras, kad reikia tai padaryti", - ketvirtadienį žurnalistams sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Seime Michalas Mackevičius.
Anot jo, nenormalu, kad dabar "tėvo buvo viena pavardė, o sūnaus yra kita".
"Dar prijungs Gruziją ir būsiu Mackevičiusidzė? Negali taip būti", - tvirtino parlamentaras.
"Mes prašysime, reikalausime. Kas yra valstybė? Valstybė esame visi mes, piliečiai. O visi mes turime teisę, kad šitos valstybės valdžia gerbtų mus, mokesčių mokėtojus, kurie išlaiko tą valstybę. Jeigu žmonės nori taip ir ne kitaip, žmogus turi būti laisvas, ir visuomenė turi būti laisva. Jeigu riboja tą laisvę, reikia pataisyti", - kalbėjo M.Mackevičius.
Jis neslėpė, kad jo netenkintų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio siūlomas kompromisas lotyniškais rašmenis leisti rašyti su užsienio piliečių susituokusių asmenų pavardes.
"Čia būtų pirmas žingsnis. Esu įsitikinęs, kad Lietuva priims tai, ko nori jos piliečiai. Tik tam dar ateis laikas", - sakė M.Mackevičius.
ES teismo sprendimas nenaudingas Lietuvos lenkams - Lenkijos žiniasklaida
Plataus atgarsio lenkų žiniasklaidoje sulaukė ketvirtadienį Liuksemburge paskelbtas Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimas, kad Lietuva nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės, reikalaudama vardus ir pavardes rašyti valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis.
Lenkijos spaudos agentūra PAP, lenkų radijas, tinklalapiai TVN24 ir Wirtualna Polska rašo, kad teismo sprendimas labai nenaudingas Lietuvos lenkams, nes esą "Vilniaus valdžia gali primesti reikalavimą rašyti pavardes lietuviškai".
Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas pareiškė, kad asmenvardžių rašymas yra valstybių vidaus reikalas. Tarptautinis teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus "rimtus nepatogumus" draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis, nors projektui pritarė premjeras, prezidentė ir teisingumo ministras.