Taip DELFI tvirtino LSDP pirmininku neseniai perrinktas Algirdas Butkevičius. Jo teigimu, jau yra pasiektas principinis susitarimas dėl bendradarbiavimo po rinkimų su Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu ir TT lyderiu Rolandu Paksu.

Naujausios DELFI užsakymu atliktos „Spinter“ apklausos duomenimis, už LSDP šianiden balsuotų 13 proc., už Darbo partiją – apie 11 proc., už TT – kiek daugiau nei 9 proc., o už valdančiąją Tėvynės sąjungą – mažiau nei 8 proc. rinkėjų. Dalis dabartinių konservatorių sąjungininkų tiesiog nepatektų į Seimą, kaip Arūno Valinsko „prisikėlimas“ bei Liberalų ir centro sąjunga, arba atsidurtų ties pavojingu 5 proc. riboženkliu, kaip Liberalų sąjūdis.

Iš apklausos rezultatų matyti, kad trys opozicinės partijos, preliminariai sutarusios dėl būsimos koalicijos, daugiamandatėje rinkimų apygardoje surinktų 33 proc. balsų, o valdančioji Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis – tik 13 proc. Tai nemenkas atotrūkis, kurį vargu ar pavyks įtikinamai sumažinti.

Partijų populiarumas pastarąjį pusmetį, kaip liudija „Spinter“ tyrimai, kito labai menkai, tad reitingai atspindi nusistovėjusią tikrovę, o ne vienadienę dėlionę. Žinoma, rinkėjų nuotaikos per artimiausius pusantrų metų gali kisti. Daug ką lems ir balsavimas vienmandatėse apygardose. Tačiau ir susiklosčiusi padėtis, ir esamos tendencijos byloja apie artėjančią radikalią valdžios kaitą.


Išmušė V. Uspaskicho valanda

Viktoras Uspaskich

Kova dėl pirmosios vietos, lemsiančios, kas ką galės garsiau siūlyti premjeru, greičiausiai užvirs tarp LSDP ir „darbiečių“. V. Uspaskichas jau įrodė, kad savo asmeniniu dalyvavimu sugeba daryti stebuklus. Per savivaldos rinkimus Vilniuje, kur Darbo partija 2007-aisias gavo tik 3,5 tūkst. balsų, šiemet, savo lyderio vedama, ji surinko 22 tūkst. – šešiskart daugiau. Įveikti esamą vos dviejų proc. atotrūkį nuo reitingų lyderės LSDP „darbiečiams“ su V. Uspaskichu priešakyje neturėtų būti sunku.

Taigi viena didžiausių intrigų – klausimas, kam atiteks premjero postas: V. Uspaskichui ar A. Butkevičiui? „Man daug geriau yra dirbti vykdomojoje valdžioje. Kaip ministrui man nebuvo jokių priekaištų dėl profesionalumo. Manau, ir dabar sugebėčiau dirbti tokį darbą“, - DELFI sakė V. Uspaskichas. Vadinasi, jei rinkimus laimėtų socialdemokratai, jis galėtų grįžti prie savo išbandytos profesijos – vadovavimo kuriai nors pinigais aptekusiai ministerijai. Jei sėkmė nusišypsotų „darbiečiams“, jis taikytų į premjerus.

Šį pavasarį žiniasklaidoje pasirodė gandų, esą V. Uspaskichas gali trauktis iš Darbo partijos pirmininkų, užleisdamas vietą dabartiniam „darbiečų“ frakcijos Seime seniūnui Vytautui Gapšiui. Tačiau pats V. Uspaskichas teigia, jog pasitrauktų iš Darbo partijos pirmininko posto tik atsiradus geresnei kandidatūrai. Turint omenyje, kad savo populiarumą „darbiečiai“ pelno daugiausia dėl V. Uspaskicho charizmos, mintis apie „geresnę kandidatūrą“ atrodo kaip nesusipratimas. Greičiausiai V. Uspaskichas tai ir norėjo aptakiai pasakyti.

Konservatoriai – pernelyg „nemoksliški“

V. Uspaskichas vengia atvirai skelbti, su kuria politine jėga jam po Seimo rinkimų būtų labiau pakeliui – su Tėvynės sąjunga ar LSDP. Paklaustas, kuri partija jam artimesnė pagal pažiūras, darbiečių lyderis „lanksčiai“ atsako, kad jo partijai yra artimos „liberalios nuostatos“. Tačiau, jo žodžiais, esą daug pavyzdžių, kai kairė ir dešinė „jungiasi bendram darbui“. „Liberalios nuostatos mums yra artimesnės, bet nenorime nustumti į šoną socialinių problemų“, - aptakiai svarsto V. Uspaskichas.

Konservatoriai jam imponuoja tuo, kad stengiasi mažinti biudžeto išlaidas. Tačiau jų požiūris kartais esąs „nemoksliškas“ ir jie neva stokoja specialistų, „kurie galėtų vertinti rinkos dėsnius“. Vis dėlto, V. Uspaskicho žodžiais, Darbo partija galėtų palaikyti Tėvynės sąjungą. Ypač jei ši, anot jo, mokėtų ne tik karpyti biudžeto išlaidas, bet ir kurti apčiuopiamas ekonominės gerovės prielaidas.

Apie moralę – atsargiai

Kai kurie Darbo partijos parlamentarai šią kadenciją įsigudrino puikiai sutarti su konservatoriais dėl moralės ir parodomojo nacionalizmo. Kai reikėdavo ką nors drausti ir bausti saugant tariamą dorovę ar tariamą tautiškumą, tokie Darbo partijos atstovai Seime, kaip Mečislovas Zaščiurinskas, pasirodydavo esą net aršesni už daugumą konservatorių.

Gal šias dvi partijos sieja konservatoriškos moralės vertybės? V. Uspaskichas šiuo atžvilgiu – skeptiškas: „Apie moralę reikia kalbėti labai atsargiai. Mes siekiame civilizuotos politikos, bet ne tokios, kai kas nors ką nors neva moralaus parašė, vadovaudamasis savo stereotipais, ir visi turi pagal tuos stereotipus gyventi“.

„Jūs – populistai“ – „Ne, tai jūs – populistai“

V. Uspaskichas, dėliodamas „darbiečių“ ir konservatorių minusus ir pliusus, svarsto taip: A. Kubilius – užsispyręs, tai geras bruožas, bet jam trūksta lankstumo. A. Butkevičius – lankstus, su juo, anot V. Uspaskicho, būtų lengva dirbti, bet baugina tai, kad jo vadovaujami socdemai neva gali „nukrypti į kairįjį populizmą“.

„Kodėl manau, kad būtų galima sudaryti koaliciją su socdemais? Mes su jais dirbome, juos pažįstame, jie mums artimesni. Tik labai bijau, kad jie nepradėtų populizmo ir nepultų dalinti į kairę ir į dešinę to, ko valstybė neuždirbo“, - DELFI samprotavo Darbo partijos lyderis. Socialdemokratų politikai lygiai tą patį kalba apie Darbo partiją: „Bendradarbiausime, bet bijome „darbiečių“ populizmo“. Panašu, kad abi partijos iš anksto rengiasi konkursui „mis populizmas 2012“, kurio nugalėtoja ketina paskelbti savo būsimą partnerę.

Apie bendradarbiavimą su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ LSDP pirmininkas A. Butkevičius kalba gana užtikrintai. Kartu jis teigia norįs, kad formuotųsi kompetentingų ir patyrusių žmonių komanda, gebanti parengti ir trumpalaikę, ir ilgalaikę valstybės raidos viziją. Jo nuomone, atsakingų postų neturėtų užimti partijų peršami politikai vien todėl, kad jie įtakingi ir jiems pažadėti postai. Tačiau paklaustas, kokius 2 ar 3 asmenis jo minimai kompetentingai komandai galėtų pasiūlyti partija „Tvarka ar teisingumas“, A. Butkevičius sakė negalįs tokių žmonių įvardinti.

Pyksis dėl gėjų teisių

Algirdas Butkevičius
Foto: DELFI / Audrius Solominas

Pasak LSDP lyderio, būsimos valdžios prioritetai – nedarbo mažinimas, emigracijos žabojimas ir mokestinės sistemos reforma. Net jei socdemams pavyktų suderinti pozicijas šiais klausimais su R. Pakso ir V. Uspaskicho partijomis, vis dėlto nelengva įsivaizduoti, kaip seksis bendradarbiauti, kai kertasi vertybinės nuostatos.

Ar mažumų teises aršiai ginančiai socialdemokratei Marijai Aušrinei Pavilionienei pavyks susikalbėti su mažumų atstovus aršiai engiančiu „tvarkiečiu“ Petru Gražuliu? A. Butkevičius pripažino, kad tarp LSDP ir TT politikų esama tam tikrų įtampų, neretai susijusių su vertybiniais dalykais, kaip požiūris į šeimą, mažumų teises ir pan.

Vaivorykštės greičiausiai nebus

Ar įmanoma kitame Seime „vaivorykštinė“ socialdemokratų ir konservatorių koalicija? Buvęs LSDP pirmininkas ekspremjeras Gediminas Kirkilas, praėjusią Seimo kadenciją remtas Tėvynės sąjungos, tokios galimybės neatmeta. Tačiau po pastarojo partijos suvažiavimo jis neteko net pirmininko pavaduotojo posto, jo įtaka A. Butkevičiaus vairuojamoje LSDP – nedidelė. 

G. Kirkilo teigimu, konservatoriai yra labiau prognozuojami, nei „darbiečiai“, bet su pastaraisiais LSDP būtų lengviau susitarti, nes „Darbo partija visada stengsis išnaudoti galimybę patekti į valdžią“. Panuogąstavęs dėl Darbo partijos populizmo, G. Kirkilas DELFI sakė manąs, jog konservatoriai ir „darbiečiai“ kaip galimi LSDP partneriai turėtų maždaug tiek pat ir pliusų, ir minusų.
Savo ruožtu A. Butkevičius sunkiai įsivaizduoja bendradarbiavimą su A. Kubiliaus vadovaujamais konservatoriais. „Su Seimo pirmininkės I. Degutienės šalininkais būtų lengviau susitarti esant būtinumui dirbti mūsų valstybės labui“, - tvirtino LSDP lyderis.

Tačiau I. Degutienė jau spėjo pareikšti dalyvausianti Tėvynės sąjungos pirmininko rinkimuose, kad konservatoriai laimėtų Seimo rinkimus ir jiems nereikėtų formuoti koalicijos su LSDP. Po šitokio akibrokšto A. Butkevičiaus ūpas kalbėtis su I. Degutiene apie bendradarbiavimą gali gerokai apmažti.

Kad ir kaip I. Degutienei sektųsi kovoti dėl partijos pirmininko posto, vargu ar socialdemokratai norės matyti Tėvynės sąjungą būsimoje valdančiojoje koalicijoje. Jei dvi partijos susitartų išlaikyti esmines konservatorių Vyriausybės darbų kryptis, tai LSDP rinkėjai liktų nustebę ir nusivylę. O jei A. Butkevičius suktu valstybės vairą savo numatoma kryptimi, tai kaip konservatorių dalyvavimas nuosavos politikos laidojime atrodytų jų rinkėjams?

Tėvynės sąjungai išties būtų lengviau susitarti su LSDP ir prisiderinti prie naujos tikrovės, jei partijai vadovautų ne A. Kubilius, o I. Degutienė. Tačiau I. Degutienė partijos pirmininke greičiausiai netaps – nebent įvyktų stebuklas arba ją tvirtai paremtų Vytautas Landsbergis, ir tai lemtų jos pergalę prieš A. Kubilių. Net jei kuris nors iš šių siurprizų taptų tikrove, socdemams vis tiek natūraliau būtų vienyti jėgas su „darbiečiais“ nei kankintis ir rizikuoti netekti rinkėjų pasitikėjimo dėl „vaivorykštės“.

Ar A. Zuokas siųs desantą į Seimą?

Artūras Zuokas

Kol kas neaišku, kaip per Seimo rinkimus elgsis Artūras Zuokas: mėgins burti naują politinę jėgą ir taps jos vėliava, ar įsiklausys į V. Uspaskicho pageidavimą, kad Vilniaus meras dirbtų tik mero darbus ir apie Seimą pamirštų?

Viena vertus, sunku patikėti, kad A. Zuokas atsisakytų ambicijų stiprinti savo politinę įtaką ir turėti parlamentinę frakciją. G. Kirkilas DELFI sakė neabejojąs, kad A. Zuokas mėgins kurti nacionalinio masto politinį darinį ir dalyvauti Seimo rinkimuose. Kita vertus, populiarusis Vilniaus politikas vargu ar norės iškeisti mero vietą į parlamentaro mandatą. Ir su V. Uspaskichu jam pyktis neapsimoka.
Vienas galimų variantų – atsiranda politinė partija, kuriai vadovauja Agnė Zuokienė, o A. Zuokas šią partiją tiesiog reklamuoja iš populiaraus nepartinio mero aukštumų. Neatmestina, kad su A. Zuoku tiesiogiai siejama politinė jėga, vadovaujama patrauklios ir gabios politikės, įveiktų 5 proc. barjerą ir turėtų frakciją Seime. Dar labiau tikėtina, kad, jei šitai nutiktų, minėta frakcija jungtųsi su socdemais ir Darbo partija – kaip ir A. Zuoko judėjimas „TAIP“ Vilniaus miesto taryboje. Tokiam scenarijui gal ir V. Uspaskichas neprieštarautų...