Tačiau Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius sako, kad tokia mąstysena puikiai atskleidžia, jog didžioji dalis žmonių nėra nuodugniai susipažinę su katalikų mokymu, nes per kiekvienas mišias tikintieji išpažįsta: „Tikiu į kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą“.

„Jeigu žmonės būtų geriau susipažinę su krikščioniška nuostata, būtų didesnis procentas sakančiųjų, kad kai prisikels, tai amžinybėje gyvens ir siela, ir kūnas. Mūsų tikėjime viena iš pagrindinių tiesų, kurią girdi kiekvieną sekmadienį bažnyčioje esantys žmonės,: „Tikiu į kūno iš numirusių prisikėlimąir amžinąjį gyvenimą“. Krikščionys tiki, kad amžinybėje gyvens ne tik jo siela, bet ir prisikėlęs kūnas. Aišku, jis bus sudvasintas, ne toks, kokį mes matome dabar, kai gyvename žemėje, bet bus pilnas žmogus, o pilnas žmogus yra ir kūnas, ir dvasia“, - DELFI sakė S. Tamkevičius.

Persikūnijimu lietuviai beveik netiki

Klausiami, ar tiki, kad žmogus po mirties persikūnija ir vėl gyvena žemėje, dauguma Lietuvos gyventojų (60,7 proc.) teigė maną, jog žemėje gyvename tik vieną kartą ir persikūnijimu netiki. Persikūnijimu tiki 18,5 proc. respondentų, dar 10,1 proc. žmonių mano, jog po mirties žmogus vėl atgimsta žemėje, bet nebūtinai žmogumi.

Jaunesnio amžiaus, tai yra iki 35metų, gyventojai dažniau linkę manyti, kad žmogus po mirties vėl atgimsta žemėje, tuo tarpu vyresnio amžiaus apklaustieji su tuo nesutinka.

Apskritai atgimimu žemėje, nebūtinai žmogumi, dažniau tiki didmiesčių gyventojai.


Ar tikite, kad žmogus po mirties persikūnija ir vėl gyvena žemėje? (proc.)

Taip

18,5

Ne, žemėje gyvename tik vieną kartą

60,7

Po mirties žmogus vėl atgimsta žemėje, bet nebūtinai žmogumi

10,1

Nežino/ neatsakė

10,7

Iš viso

100

Mano, kad už blogus poelgius reiks atsakyti

Žmonės didžiąja dalimi taip pat yra įsitikinę, kad už blogus darbus vienaip ar kitaip teks atsakyti, nors apie penktadalis gyventojų sakė, kad atsakomybė, jų nuomone, nei šiame gyvenime, nei po mirties negresia.

Į klausimą, ar tikite, kad už blogus poelgius vienaip ar kitaip reikės atsakyti, teigiamai atsakė 57,3 proc. apklaustų gyventojų, neigiamai – 21,9 proc.

Teigiamai dažniau atsakė moterys, 36-55 metų amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai.

Dar 12,1 proc. žmonių teigė manantys, jog už blogus darbus gali tekti atsakyti nebent po mirties, o 8,7 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.


Ar tikite, kad už blogus poelgius teks vienaip ar kitaip atsakyti? (proc.)

Taip

57,3

Ne

21,9

Nebent po mirties

12,1

Nežino/neatsakė

8,7

Iš viso

100


Prisikels tik siela, o kūno prisikėlimą užmiršo

Manydami, jog žmogus žemėje gyvena tik vieną kartą, Lietuvos gyventojai vis tik tiki žmogaus sielos prisikėlimu, nors tai ir neatitinka krikščioniškojo prisikėlimo sampratos, mat katalikai tiki, kad Paskutiniojo teismo dieną iš numirusių prisikels tiek siela, tiek kūnas.

Sielos, bet ne kūno prisikėlimu sakė tikį 65,8 proc. apklaustų gyventojų. Kur kas mažiau žmonių (16,3 proc.) teigė manantys, jog prisikelsime kartu su kūnu, bet jis bus kitos materijos.

Tik 4,1 proc. respondentų svarstė, kad iš kapų prisikelsime su tuo pačiu kūnu, kurį turėjome žemėje, o dar 4,4 proc. gyventojų mano, esą iš mirusiųjų prisikels tik nusipelniusieji ir susitiks su savo artimaisiais bei 9,4 proc. žmonių nepateikė jokio atsakymo.

Amžinu sielos, bet ne kūno gyvenimu dažniau tiki moterys, 36 metų ir vyresni respondentai, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių pajamų gyventojai. Kūno prisikėlimu kitoje materijoje dažniau tiki didmiesčių gyventojai, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai.


Jei tikite prisikėlimu, kaip jį įsivaizduojate ? (proc.)

Žmogaus kūnas neprisikels, amžinai gyvens tik siela

65,8

Priskelsime kartu su kūnu, tačiau jis bus kitos materijos

16,3

Nusipelniusieji prisikels iš mirusiųjų ir susitiks su savo artimaisiais

4,4

Prisikelsime iš kapų su tuo pačiu kūnu, kurį turėjome žemėje

4,1

Nežino/ neatsakė

9,4

Iš viso

100


Katalikai neturi smulkmeniško pomirtinio gyvenimo įvaizdžio

Kauno arkivyskupas, metropolitas S. Tamkevičius pasakoja, kad katalikai neturi labai smulkmeniško pomirtinio gyvenimo įvaizdžio, tiesiog žinoma, jog atėjus Paskutiniojo teismo dienai Dievą mylintys žmonės džiaugsis rojumi, o jo atsisakiusieji nuo Dievo bus atskirti ir patirs pragaro būseną – kai žmogus suvoks, kad galėjo būti laimingas, mylimas ir pats mylėti, bet žinos, jog šito niekada nebus.

„Mes tikime, kad Dievas yra meilė, jis myli visus žmones, bet jis kartu egzistuoja ir teisingumas. Todėl jeigu žmogus Dievo nenori, sąmoningai atsiskiria, Dievas nelaikys jo prie savęs. Ir tą žmogaus būseną, kai jis suvoks, kad galėjo būti laimingas, mylimas ir pats mylėti, bet žinos, kad šito niekada nebus, mes, krikščionys, vadiname pragaru. O tie, kurie nuo Dievo nebėga, savo gyvenime bando gyventi, kaip diktuoja jų sąžinė, mes tikime, kad gyvensime su Viešpačiu, būsime mylimi ir mes mylėsime. O tų detalių, kaip ten kas bus, mūsų tikėjimas neapibrėžia“, - pasakojo dvasininkas.

Pasak jo, amžinybėje gyvenimą apibrėžia tik vienas gana konkretus sakinys: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli“. Tai frazė iš šv. Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" šių metų balandžio 9 - 16 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.