DELFI jau rašė apie SADM parengtą Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuris šeimos sąvoką apibrėžia kaip „sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti“.

Apibrėžimo neatitinka ir A.Burneikienės šeima

„Ko gero, Nobelio premijos būtų vertas tas, kuris pasakytų, kas yra šeima, tarkime, Europos kontekste ir panašiai“, - sako lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė. Jai keista, kai šeimos sąvoką bandoma įdėti į įstatymus.

A. Burneikienė pastebi, kad, kitą kartą, kunigas tikinčiuosius traktuoja kaip savo šeimą. Kaip didelė šeima įvardijami prie Kalėdų stalo susirinkę vaikai, seneliai, provaikaičiai, tetos, dėdės ir kiti artimieji. Šeima laikomi našlaičiais likę brolis ir sesuo, du vaikų neturintys sutuoktiniai.

Aušrinė Burneikienė

„Iš siūlomo įstatymo apibrėžimo reikia suprasti, kad šeima gali būti tik susituokę asmenys“, - sakė kontrolierė. Pasak A. Burneikienės, tiksliai šeiminiai santykiai apibrėžti paveldėjimo tvarkoje Civiliniame kodekse (CK), kur aiškiai sugraduotos paveldėtojų eilės. Jos manymu, visi CK išvardinti asmenys vienokiame ar kitokiame santykyje gali būti pripažįstami šeima.

„Jei seneliai gyvena su vaikaičiais ar provaikaičiais, o nieko kito nėra, jie irgi yra šeima. Dabar iš įstatymo jie iškrenta - įstatyme šeimos sąvoka tragiškai susiaurinta, lyginant su jau dabar galiojančiais Lietuvos ir Europos įstatymais. Dabar numatyta šeimos sąvoka būtų labai siaura ir, tikėtina, turėtų įvairių diskriminacinių pasekmių“, - kalbėjo A. Burneikienė.

Ji primena, kad šeima gali būti nesusituokę, tačiau kartu gyvenantys, vaikelį auginantys asmenys. Kontrolierė abejoja, ar tokiomis iniciatyvomis sustiprinsi šeimą. Ji pripažįsta, kad siūlomo modelio neatitinka ir jos šeima – moteris gyvena kartu su sutuoktiniu, dviem suaugusiais vaikais, kurių viena turi savo šeimą, kartu gyvena anūkė.

E.Mildažytė: Marija ir Jėzus taip pat nebuvo tipinė šeima

„Šis formulavimas atėjęs iš reklaminių klipų, kur tėtis su mama nusiperka magę arba makaronų ir susėdę valgo. Bet su gyvenimu tai seniai neturi nieko bendra, mat turbūt pusė Lietuvos šeimų yra kitokios – ir seneliai su vaikais, ir vienišos mamos, ir vieniši tėvai, ir žmonės, kurie gyvena nesusituokę. Mes žmonių negalime įstatymiškai priversti tuoktis, jei jie nejaučia tam poreikio“, - teigia antrąkart ištekėjusi Lietuvos televizijos žurnalistė Edita Mildažytė.

Jos nuomone, labiausiai tokios iniciatyvos turėtų žeisti vaikus. „Jeigu yra pasakyta, kokia šeima teisinga, tarp eilučių matome, kokios šeimos neteisingos. Kaip turi jaustis vaikas, kuris auga neteisingoje šeimoje – ne tokioje, kokia numatyta apibrėžime?“, - klausia E. Mildažytė.

Edita Mildažytė

Pašnekovė sutinka, kad šeima yra vertybė, tačiau nelabai supranta, kam iš viso reikalingas šeimos detalizavimas. E. Mildažytės nuomone, šeimą labiau paremtų gimus vaikams ir įsigijus būstą sumažinami mokesčiai, o ne apibrėžimas, kaip reikia gyventi. Tokias iniciatyva žurnalistė prilygina bandymams apibrėžti, kas yra graži moteris arba kas yra lietuvė.

Pasak E. Mildažytės šeima gali būti pati įvairiausia - yra atvejų, kai vyresni broliai augina savo našlaičiais likusius brolius, seneliai anūkams pakeičia autoavarijose žuvusius vaikus.

„Ar jie – ne šeima? Nežinau, kodėl taip keistai suformuluota. Suprantu, kad čia orientuojamasi į idealizuotą krikščionišką šeimą. Bet aš atsiprašau – Juozapas, Marija ir Jėzus taip pat nebuvo tipinė šeima, nes Marija susilaukė Jėzaus nuo Šventosios Dvasios. Tad Šventoji Šeimyna neatitinka Lietuvos įstatymiško apibrėžimo“, - svarstė E. Mildažytė.

Ministerija tikina, kad šeimomis laikys ir bevaikius

Konservatoriaus Donato Jankausko vadovaujama SADM ir toliau laikosi savo.

„Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti šeimos sąvoka siekiama pabrėžti šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindą, t.y. santuoką. Bet kurie sutuoktiniai, vadovaujantis šia sąvoka, būtų laikomi šeima. Šios šeimos nariais būtų laikomi ir vaikai - tiek sutuoktinių bendri, tiek vieno iš sutuoktinių vaikai, kuriuos sutuoktiniai ar vienas iš sutuoktinių, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, turi pareigą auklėti ir išlaikyti“, - DELFI klausimą, ar šeima būtų laikoma šeima, kurioje yra ir bendrų, ir vieno iš sutuoktinių vaikų, atsakė SADM.

Tuo metu teisininkė A. Burneikienė mano, kad, pagal įstatymo formuluotę, sutuoktiniai turėtų įsivaikinti vienas kito vaikus. Kartu ji klausia, kaip tai padaryti, jei vaiko tėvas nemiręs, o tik gyvena atskirai.

Ministerija tikina, kad šeima būtų laikomi ir sutuoktiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų, ar ne. Tačiau ministerija pažymi, kad įstatymo projekto nuostatos neapima ir nesiekia apimti privačioje ir kultūrinėje srityje galimos šeimos supratimo įvairovės.

Visgi tai neįtikina A. Burneikienės – pasak jos, kai įstatymuose daug dviprasmybių, nieko gero nelauk.

Pasak ministerijos, projektu siekiama suteikti galimybes šeimoms dalyvauti šeimos politikos formavime ir įgyvendinime - šeimą pripažinti šeimos politikos subjektu, kai iki šiol ji dažniausiai traktuojama kaip valstybės klientas, kuriam reikalinga tik valstybės pagalba ir globa. Šiuo tikslu numatoma įkurti Nacionalinę šeimos tarybą, kuri garantuotų visuomenės, visų pirma, šeimos dalyvavimą sprendžiant šeimos politikos klausimus.

SADM žada atsižvelgti į institucijų ir įstaigų bei visų suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Patobulintas įstatymo projektas bus teikiamas Vyriausybei.