85 proc. lietuvių nepritaria pensinio amžiaus vėlinimui

40 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria, o dar 45 proc. visiškai nepritaria planams vėlinti pensinį amžių, rodo Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau beveik 40 proc. apklaustųjų tikisi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei yra šiuo metu.

Visiškai pritariantys pensinio amžiaus ilginimui nurodė 2 proc. gyventojų, dar 7 proc. sakė pritariantys, o 6 proc. šiuo klausimu neturėjo tvirtos nuomonės.

Tyrimo duomenimis, pensinio amžiaus ilginimui labiau linkę pritarti miestų gyventojai bei aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

„Tikriausiai ši respondentų grupė turi daugiau žinių apie pasiūlymo prasmę ir argumentus. Įdomu dar ir tai, kad šią idėją palaiko jauni žmones iki 37 m. ir vyresni nei 68 m. Pirmiesiems sprendimo rezultatai – tolimoje ateityje, tad jie linkę tai vertinti palankiau. O antriesiems – toks sprendimas visai neturės pasekmių, taigi jie gali racionaliau įvertinti sprendimo naudą“, – DELFI rezultatus komentavo KTU doc. dr. Audronė Telešienė.

Tyrimą atlikę mokslininkai pastebi, kad šiam pasiūlymui labiau yra linkę pritarti tie žmonės, kurie jaučiasi artimi Tėvynes sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai.

„Jie palaiko savo partijos, kuri šiuo metu dominuoja politinėje pozicijoje, sprendimus“, – sakė mokslininkė.

DELFI primena, kad siūloma nuo kitų metų pradėti vėlinti pensinį amžių, kad galiausiai jis pasiektų 65 m. Šiuo metu moterys į pensiją išeina 60 m., o vyrai – 62,5 m.

Penktadalis mato pensijų mažėjimą

Tuo metu 34 proc. gyventojų vylėsi, kad po dešimtmečio pensijos bus didesnės nei dabar, 4 proc. prognozavo daug didesnes pensijas, 23 proc. manė, kad jos liks nepakitusios, daugiau penktadalis prognozuoja mažėjimą.

Dažniau didesnių pensijų tikėjosi vyrai, miestų gyventojai, žmonės, kurie yra šiuo metu patenkinti savo gyvenimo kokybe.

Maždaug penktadalis apklaustų gyventojų pritarė pensijų mažinimui dirbantiems pensininkams, o 74 proc. tam nepritarė.

Tačiau maždaug po lygiai pasiskirstė atsakymai klausiant apie pritarimą valstybinių pensijų skyrimui ypač nusipelniusiems asmenims: tam pritarė 38 proc., o nepritarė 36 proc. apklaustųjų.

Orios senatvės Lietuvoje nemato

Absoliuti dauguma gyventojų mano, kad Lietuvoje neužtikrinama ori senatvė: pagarba senjorams, pakankama senatvės pensija visaverčiam gyvenimo lygiui ir pan. 53 proc. respondentų tvirtino visiškai nepritariantys, o 39 proc. nepritariantys teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė.

Šiam teiginiui pritarė tik 2 proc. apklaustųjų.

A. Telešienė atkreipė dėmesį, kad 78 m. ir vyresni respondentai šiek tiek labiau yra linkę pritarti teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinama ori senatvė.

„Tai – žmonių karta išėjusi į pensiją gerokai prieš nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. Tuo pačiu tai yra karta, gimusi ir socializavusis nepriklausomoje Lietuvoje tarpukario laikotarpiu. Galima prielaida, jog ši žmonių grupė skiriasi nuo kitų respondentų savo vertybių sistema, kultūrine patirtimi“, – sakė ji.

Tarp šiam teiginiui pritariančių daugiau buvo mažesniųjų miestų ir miestelių gyventojų.

„Mažesniųjų miestų gyventojai mažiau kenčia nuo susvetimėjimo sindromo, būdingo didmiesčiams. Tuo pačiu mažesniųjų miestų gyventojai turi geresnį priėjimą prie socialinių ar kitų reikalingų paslaugų nei kaimo vietovių gyventojai, tad bendras jų pasitenkinimas gyvenimo kokybe yra didesnis. Galima daryti prielaidą, jog mažesniuose miesteliuose stipresnės bendruomenės nei didmiesčiuose, bet tuo pačiu didesnis prieinamumas prie socialinių paslaugų, nei kaimo gyventojams, tad jie geriau vertina senyvo amžiaus žmonių padėtį“, – komentavo mokslininkė.

Kauno technologijos universiteto mokslininkų iniciatyva 2010 m. gruodį-2011 m. sausį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa (projektas „Socialinių problemų stebėsena“, Lietuvos mokslo taryba, projekto Nr. SIN-15/2010).