B. Bradauskas kol kas nenurodė, iš kokių šaltinių ir kiek lėšų būtų galima gauti. Finansavimo galimybes esą analizuoja Finansų ministerijos specialistai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai bei patarėjai. Pirmadienį dėl to turėtų apsispręsti Seimo Socialdemokratinės koalicijos frakcija.
"Pats nagrinėju kelis galimus šaltinius, - "Lietuvos žinioms" sakė Seimo narys. - Tai išaugęs "Sodros" biudžetas, biudžeto prieaugis, nacionalinio produkto prieaugis, darbo užmokesčio padidinimas, kuris taip pat duos papildomų įmokų "Sodrai". Nagrinėjama ir galimybė įšaldyti investicijas bei karines išlaidas. Būtų galima ateinančiais metais kariniams reikalams skirti 2 proc. nuo šių metų BVP, o BVP prieaugį nukreipti kitoms reikmėms".
L. Linkevičiaus manymu, tai tėra pasvarstymai, kurie vargu ar bus įgyvendinti, todėl nuo išsamių komentarų jis susilaikė. "Tai tik neoficialios kalbos. Tuo tarpu oficialiai partijos yra įsipareigojusios kasmet gynybai skirti 2 proc. tų metų BVP", - pabrėžė ministras.
Kovą pagrindinių parlamentinių partijų lyderių pasirašytame atnaujintame susitarime "Dėl 2005-2008 metų gynybos politikos siekiant Lietuvos saugumo" numatoma, kad išlaidos krašto apsaugai 2005-2008 metais sudarys ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP.
Dar 2001 metais partijos susitarė 2 proc. BVP skirti "gynybos išlaidoms", kurios apėmė ne tik išlaidas krašto apsaugai, bet ir kitoms institucijoms, vykdančioms su gynyba susijusias programas.
Šių metų biudžete, kaip ir pernai, krašto apsaugai numatyta skirti 2,01 procento BVP. Tai sudaro 1 mlrd. 147 mln. 495 tūkst. litų. Dėl BVP augimo ši suma yra 70,5 mln. litų didesnė nei 2003 metais.
Tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijos, tuo pačiu - ir visos kariuomenės išlaidos šiemet sudarys 1,52 proc. BVP, arba 868,5 mln. litų - 0,64 proc., arba 5,5 mln. litų daugiau negu pernai.
Likusi krašto apsaugos sistemai numatomų lėšų dalis - 0,49 proc. BVP arba 278,8 mln. litų - skiriama per krašto apsaugos biudžetą kitoms institucijoms - Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajam ir 2-ajam pulkams.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas partijos kolegos iniciatyvai dalį gynybai numatytų lėšų skirti socialinėms reikmėms taip pat nepritarė. "Nemanau, kad reikėtų laužyti partijų susitarimą", - Eltai sakė parlamentaras.
Tačiau pensijas padidinti pusantro karto, anot G. Kirkilo, įmanoma. "Vyriausybė nuo kitų metų pensijas ketina didinti dešimtadaliu. Jei ūkis ir toliau augs taip sparčiai, realu padidinti ir dar daugiau", - teigė socialdemokratas.
Apie planus 40 proc. padidinti pensijas prabilo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Anot jos, reikėtų didinti tiek bazinę pensiją, tiek draudžiamąsias pajamas, kad šį padidėjimą pajustų visi pensijų gavėjai.
Ministrės teigimu, Lietuvoje mokamos palyginti mažos, apie 40 proc. uždirbto atlyginimo tesudarančios pensijos. Politikė norėtų, kad ilgainiui šalies socialinė politika lygiuotųsi į Europos Sąjungos šalis, kur pensininkai gauna 80 proc. atlyginimo dydžio pensijas.
Pasak V. Blinkevičiūtės, didinti pensijas leidžia tai, kad pastaraisiais metais išlaidos pensijoms, palyginti su BVP, mažėjo. Statistikos duomenimis, 2003 metais jos siekė 6,9 proc., 2002 metais - daugiau kaip 7,12 proc.
Praėjusių metų pabaigoje šalyje buvo 946 tūkst. pensininkų, iš jų 610,8 tūkst. senatvės pensininkų bei per 200 tūkst. invalidumo pensininkų. Vidutinė senatvės pensija balandį sudarė 365,7 lito.