Už specialios komisijos siūlymą pritarti G. Kazlausko atsakymams, balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 42 parlamentarai ir 11 tautos atstovų susilaikė.
Interpeliaciją G. Kazlauskui inicijavo opozicinė Krikščionių partijos frakcija. Jos seniūnas Vidmantas Žiemelis dar praėjusių metų gruodį surinko 30-ies parlamentarų parašus po šiuo dokumentu. Pradėti interpeliaciją ministrui reikia 29 parlamentarų parašų.
„Prisikėlėlio“ G. Kazlausko vadovaujamos ministerijos darbą prezidentė Dalia Grybauskaitė ankčiau per savo patarėją yra pavadinusi „absoliučiu neveiklumu“. Tuomet užsiminta, kad labiausiai prezidentę neramina procesai atliekų tvarkymo, renovacijos ir teritorijų planavimo srityse, kalbėta, jog problemų esama ir miškų ūkyje.
Klausimų nepasitikėjimo procedūros sulaukusiam aplinkos ministrui sakė turinti ir koalicijos partnerių konservatorių-krikdemų atstovė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, nors premjeras Andrius Kubilius ministrą gina sakydamas, jog aplinkosaugos klausimai yra sudėtinė Vyriausybės programos dalis, tad tai nėra vien tik atskiro ministro reikalas.
G. Kazlauskui priekaištaujama dėl nevykdomos gyvenamųjų namų renovacijos, atliekų tvarkymo programų vilkinimo, aplaidaus požiūrio į saugomų teritorijų ir miškų ūkio pertvarką, nesugebėjimo įsisavinti Europos Sąjungos lėšų. Iš viso ministrui suformuluoti 6 klausimai.
V.Žiemelis: ministro atsakymai mūsų netenkina
Pradėdamas interpeliacijos procedūrą vienas jos iniciatorių V. Žiemelis pabrėžė dėkojąs už G. Kazlausko ir jo komandos darbą – tai yra atsakymus į interpeliacijos klausimus – nes esą juose atsispindi ne tik paties G. Kazlausko veikla ar neveiklumas, bet ir buvusių Vyriausybių darbų analizė. Tačiau, pasak V. Žiemelio, raštu ministro pateikti atsakymai yra nepatenkinami.
„Tačiau gerbiamo G. Kazlausko pateikti atsakymai į konkrečius interpeliacijos iniciatorių klausimus negali tenkinti interpeliacijos iniciatorių“, - teigė V. Žiemelis.
Jis pažymėjo, kad ministras savo neveiklumą daugiabučių namų renovacijos srityje bando pridengti visuomenės pasyvumu, tačiau, pasak V. Žiemelio, pasirinkus dabartinį renovacijos modelį, kai valstybė kompensuoja 50 proc. sąnaudų, sėkmės tikėtis negalima ir dabartiniais tempais ši programa gali būti įgyvendinta tik po kelių šimtų metų.
„Užtenka paklausyti sveiko proto, kaip teigia Liberalų sąjūdis, kad suprastum, jog sėkmingas daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimas yra raktas į statybos sektoriaus atsigavimą“, - aiškino Krikščionių partijos frakcijos seniūnas.
Kiek vėliau V. Žiemelis perėjo prie kritikos visai Vyriausybei, grūmojo pirštu dėl didelio nedarbo, emigracijos, kuri esą padidėjo ir dėl to, kad nevykstant renovacijai, nesukuriama ir daugiau darbo vietų statybų sektoriuje.
K.Glaveckas pateikė receptą, kaip greičiau išleisti pinigus
Po interpeliacijos iniciatorių atstovų išsakytų kaltinimų, gintis atėjo eilė G. Kazlauskui, kuris teigė nepasitikėjimą vertinąs kaip galimybę plačiau supažindinti parlamentarus su ministerijos darbais bei apginti Aplinkos ministerijos darbuotojus, nes juos esą žeidžia jų atžvilgiu išsakoma kritika, nes ji, pasak G. Kazlausko, dažnai būna klaidinga.
„Šia proga aš pasinaudosiu. Ir visų pirma ne tam, kad pats apsiginčiau nuo kaltinimų, kuriuos kelia interpeliacijos rengėjai, o tam, kad nuo jų apginčiau aplinkos apsaugos sistemoje dirbančius žmones, kuriuos nepelnyta kritika žeidžia labiausiai“, - kiek teatrališkai pradėjo ministras.
Jaudulį išduodančiu balsu Seime atsakydamas į jam pateiktus klausimus G. Kazlauskas minėjo, jog teiginiai apie negebėjimą įsisavinti europines lėšas yra mitas, aiškino, kad prie atliekų tvarkymo sistemos kūrimo vėlavimų prisidėjo ir buvę ministrai bei buvusios Vyriausybės, be to, ši sritis susijusi ir su žmonių psichologija bei visuomenės kultūra.
Aiškindamas, kodėl visu tempu nevyksta renovacijos programa ir kodėl nesugrįžtama prie ankstesnio modelio, kai gyventojams buvo kompensuojama 85 proc. modernizavimo sąnaudų, G. Kazlauskas priminė, jog tokiu atveju iš biudžeto kasmet tektų skirti 300 mln. Lt, tačiau tuomet kiltų klausimas, iš kur tuos pinigus paimti.
„Netgi padidinus paramos intensyvumą nuo 15 proc. iki 50 proc. kasmet tektų skirti papildomai 300 mln. Lt šitai programai. Tai nuo kurių mes čia dabar nuimsime, gal galite pasiūlyti? Nuo pensininkų, mokytojų, gydytojų ar galbūt dar nuo kažko?“, - parlamentarų kaltinimais pasipiktino ministras, tačiau jį raminti iškart puolė koalicijos partnerių liberalų atstovas Kęstutis Glaveckas, juokais paaiškinęs, kaip greičiausiai išleisti pinigus.
„Tikrai per daug nesijaudinkite, aplinkos apsaugos ministro pozicija labiausiai ir mylima opozicijos interpeliacijai. O dėl bankų ekspertų klausimų ir patarimų, kuriuos mes visad naudojame. Aš leisiu sau pasakyti anekdotą. Yra trys būdai, kaip galima greičiau išleisti pinigus – pralošti kazino, antras – su moterimi maloniai laiką leisti, trečias – klausyti bankų ekspertų pasiūlymų“, - pasakojo K. Glaveckas, apeliuodamas į interpeliacijos autorių teiginius, esą dėl renovacijos reikėjo klausyti ekonomisto Raimondo Kuodžio patarimų.
Ministras taip pat teigė, jog šiuo metu giriamas senasis modelis, kai buvo kompensuojama 85 proc. modernizacijos sąnaudų, taip pat buvo su trūkumais, nes esą dėl lėšų trūkumo 2008 m. projektų priėmimas buvo sustabdytas, o gyventojai taip pat nepuolė renovuoti savo namų. Pasak G. Kazlausko, apskritai kalbant modernizacijos programa nedraudžia gyventojams kompensuoti kad ir 200 proc. sąnaudų, jeigu turime iš ko ir jeigu visi nuspręsime, kad tai būtina bei kad galime sau tai leisti.
Aukščiausia pareigūnai neturi pakankamai informacijos?
Pats ministras savo atsakymuose į interpeliacijos iniciatorių klausimus teigia, jog „aukščiausi šalies pareigūnai, kaip ir visuomenė, ko gero, neturi pakankamai informacijos apie Aplinkos ministerijos kuruojamų projektų specifiką“.
Atsakydamas, į klausimą, kokiais tikslais ministerija įšaldė beveik milijardą litų, skirtų Būsto renovavimo programai, bei neišmokėjo pusės milijardo litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, G. Kazlauskas pabrėžė, jog metų pradžioje dėl nepalankių oro sąlygų statybų projektai Lietuvoje nevyksta, todėl tuo metu nedidėja ir europinių lėšų šiems projektams įsisavinimas. Tuo tarpu kiek vėliau statybos įsibėgėja, ūgteli ir pinigų išmokėjimo kreivė.
Pasak ministro, jo vadovaujama ministerija praėjusiais metais su kaupu įvykdė Valstybės investicijų programos dalį, tad „kalbos, kad nedirbame ar dirbame vangiai, atrodo kiek keistokos“. Jis taip pat pabrėžė, jog pagal finansavimo sutarčių pasirašymą ministerija savo darbus įvykdė 124 proc. - esą projektai buvo parengti, pateikti, įvertinti, pasirašymas ministro įsakymas, belieka atlikit viešuosius pirkimus.
G. Kazlauskas ginasi ir dėl kitų jam metamų kaltinimų atliekų tvarkymo, teritorijų planavimo, miškų reformos srityse: „Faktai byloja, kad šiuose sektoriuose nuveikta išties nemažai darbų – ir jie atlikit lygiai taip pat, pagal planą“.
Aiškindamasis dėl lėšų būsto renovacijos programai įšaldymą, G. Kazlauskas taip pat teigia, kad šioje programoje apsisprendė dalyvauti 71 bendrija, tad įvertinus, jog vidutinė namo renovacijos kaina svyruoja apie 1 mln. Lt, manytina, kad bus panaudotas 71 mln. Lt.
„Jei kalbėdami apie „įšaldytas“ lėšas klausiame, kodėl JESSICA fondo lėšos „guli“ Liuksemburge, atsakymas paprastas: pasirašius sutartį su Europos investicijų banku (EIB), šis bankas tapo atsakingas už jam pavestas lėšas. Pagal sutartį jos tkrai laikomos EIB sąskaitose (tai AAA reitingą turintis bankas) trumpalaikių depozitų forma ir EIB už juos moka palūkanas. Šiandien jų yra priskaičiuota per 100 tūkst. Lt“, - savo atsakyme aiškina ministras bei pridūrė, kad į minėtą fondą pervestos lėšos oficialiai laikomos panaudotomis europinėmis lėšomis, todėl apie vėlavimus kalbėti negalima.
Dėl atliekų tvarkymo keblumų apkaltino buvusius ministrus
Interpeliacijos iniciatoriai pasipiktino ir tuo, kad esą nėra vykdomas daugiabučių namų modernizavimas, o pinigai yra leidžiami neveiksmingos programos reklamai nei pačiai renovacijai. Tačiau G. Kazlauskas, kuris atsakymuose apžvelgė ir buvusių Vyriausybių darbus šioje srityje, teigia, jog kategoriškas teiginys, esą programa nevykdoma, yra „akivaizdžiai neteisingas“.
Dėl programos viešinimui skirtų pinigų ministras pabrėžė, jog nepasitikėjimo procedūros rengėjai suklydo – iki šiol jokie pinigai nebuvo skirti, mat dėl viešojo pirkimo konkurso dalyvių konkurencijos šiuo metu sprendimų laukiama teismuose.
Neigdamas, jog daugiabučių namų renovacija nevyksta, G. Kazlauskas taip pat pabrėžė, jog modernizavimas negali būti prievartinė programa.
Kalbėdamas apie darbus kuriant atliekų perdirbimo sistemą, ministras pripažįsta esant tam tikrų sunkumų: esą vėluoja naujosios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę, tačiau, pasak G. Kazlausko, reikiami teisės aktų pakeitimai nepriimami Seime – o nesant pagrindinių teisės aktų pakeitimų, negalima kurti poįstatyminių aktų pataisų.
Pasak politiko, sunkumų esama ir savivaldybėms mažinant biologiškai skaidžių atliekų kiekį sąvartynuose, nes nepastatyta visų šių atliekų tvarkymui būtina infrastruktūra. Be to, ministras pabrėžia, kad pagal visas europines direktyvas „sprendimai dėl ES paramos ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo turėjo būti priimti ir įgyvendinti 2006 m., vėliausiai 2007 m.“ G. Kazlauskas leidžia suprasti, kad už tai atsakingi tuomet dirbę ministrai.
DELFI primena, kad 2006-2008 m. dirbo socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujamas kabinetas, kuriame aplinkos ministro pareigas ėjo Arūnas Kundrotas, vėliau Artūras Paulauskas. Prieš tai dirbusiame Algirdo Mykolo Brazausko kabinete 2004-2006 m. aplinkos ministro kėdė taip pat priklausė A. Kundrotui.
Remiantis Seimo Statutu, reiškiant nepasitikėjimą ministru, šis pateikia atsakymus į interpeliacijos iniciatorių klausimus, taip pat atsako į klausimus, suformuluotus Seimo salėje. Jei ministro atsakymai parlamentarų netenkina, tuomet rengiamas slaptas balsavimas.
Portfelio ministras netenka, jeigu nepasitikėjimą jam išreiškia ne mažiau nei 71 Seimo narys.