Tikimasi, kad šį nutarimą Konstitucinis Teismas parengs ir paskelbs greičiau negu įstatymo nustatytas vieno mėnesio terminas.

Gegužės 4 d. priimtą Prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio papildymą, kuriame nustatyta, kad Respublikos Prezidentu 5 metus negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ir panaikino jo Seimo nario mandatą, Konstitucinio Teismo posėdyje ginčijo Seimo Liberalų demokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas ir Seimo narys Vytautas Zabiela.

Naujas teisės normas gynė Seimo narys Julius Sabatauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Mindaugas Girdauskas ir vyriausiasis specialistas Girius Ivoška.

Parlamentaras H. Žukauskas minėtas įstatymo pataisas kritikavo kaip antikonstitucines ir antidemokratines. Jo vertinimu, Konstitucijos 78 ir 79 straipsniuose išvardintas Prezidentui taikomų reikalavimų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas žemesnės galios teisės aktu. Anot H. Žukausko, Prezidento rinkimų įstatyme gali būti nustatyta tik rinkimų vykdymo tvarka.

Kaip aiškino H. Žukauskas, tik vienam asmeniui - R. Paksui - taikomi įstatymo apribojimai akivaizdžiai prieštarauja teisinės valstybės principui, nes Seimas šiomis pataisomis ėmėsi vykdyti teisingumą, o teisingumą pagal Konstituciją gali vykdyti tik teismas.

"Lietuvos Respublikos Seimas ir jo Pirmininkas Artūras Paulauskas šiuo įstatymu pažeidė Konstitucijos 3 straipsnio nuostatą, kuri draudžia varžyti tautos suvereniteto galias", - tvirtino H. Žukauskas.

Šiai nuostatai antrino ir parlamentaras V. Zabiela. Jo žodžiais, Seimas šiuo atveju pasielgė pagal Lietuvai svetimą parlamentinio suvereniteto principą ir ėmėsi už visus piliečius spręsti, kokį asmenį jiems rinkti ar nerinkti Prezidentu.

Tuo tarpu įstatymų leidėjo interesus Konstituciniame Teisme gynę Seimo atstovai oponavo, kad ginčijamos įstatymo normos tik įtvirtina, o ne pažeidžia konstitucinių vertybių pusiausvyrą.

Teiginį, esą Seimas minėtomis pataisomis "vykdė teisingumą", parlamentaras J. Sabatauskas pabrėžė esant iš esmės neteisingu, nes Seimas tik "įgyvendino įstatymų leidybos teisę įtvirtinti Konstitucijos nuostatas".

Pasak jo, teisinėje valstybėje neįmanoma situacija, kai asmuo, kuris viešai prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, Konstitucijai, o vėliau šią priesaiką sulaužė ir Konstituciją šiurkščiai pažeidė, nepraėjus protingam laikui, vėl kandidatuotų į Prezidentus. Anot J. Sabatausko, tokia situacija pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymus principą ir reikštų dvigubus standartus, nes kitiems valstybės pareigūnams po nustatytų pažeidimų tam tikrą laiką draudžiama dirbti panašų darbą.

Be to, J. Sabatausko teigimu, nušalintajam Prezidentui vėl siekiant posto, būtų iškreipta visa apkaltos instituto, kaip visuomenės savisaugos priemonės, prasmė.

J. Sabatauskas atmetė įstatymo kritikų priekaištus, kad neleisdamas nušalintam asmeniui vėl kandidatuoti į Prezidento postą Seimas taiko papildomą sankciją po jau įvykusio nušalinimo.

"Konstitucijos pažeidimai nepasibaigia praėjus vienam ar dviem mėnesiams. Tas veidas, kuris turi būti valstybės ir visuomenės vėliava, negali būti suteptas",- kalbėjo J. Sabatauskas.

Seimo kanceliarijos atstovas M. Girdauskas aiškino, jog galutinį kandidatams į Prezidentus taikomų apribojimų sąrašą lemia konstitucinio teisinės valstybės principo turinys - šis turinys gali apimti išskirtinius reikalavimus kandidatui į Prezidentus, nors jie ir nėra paraidžiui išvardinti Konstitucijoje.

Iš dalies pritardamas pataisų kritikams, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas G. Ivoška pripažino, kad gegužės 4 dieną priimtos ir gegužės 5-ąją oficialiai įsigaliojusios Įstatymo pataisos turėtų būti taikomos tik tam asmeniui, kuris apkaltos proceso tvarka būtų pašalintas iš Prezidento posto jau po minėtų pataisų įsigaliojimo dienos.

Laikantis tokios nuomonės, šios pataisos R. Pakso atveju neturėtų būti taikomos, nors būtent jomis remdamasi Vyriausioji rinkimų komisija gegužės 7 d. R. Pakso neregistravo kandidatu į Prezidentus.

Tačiau, kaip teigė G. Ivoška, draudimas kandidatuoti apkaltos būdu nušalintam asmeniui yra ir pačioje Konstitucijoje - jis seka iš 89-ojo straipsnio, kuriame numatyta pirmalaikių Prezidento rinkimų paskirtis. Anot G. Ivoškos, Seimas, priimdamas ginčijamą įstatymą, tik sukonkretino Konstitucijos nuostatą, nurodydamas draudimo kandidatuoti teminą - 5 metus.

Kaip jau skelbta, 29 parlamentarų pasirašytame kreipimesi Konstitucinio Teismo prašoma ištirti, ar ginčijamos įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir trylikai Konstitucijos straipsnių: 1 (Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika), 2 (valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai), 3 (niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto ir Tautai priklausančių suverenių galių), 4 (suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai per demokratiškai išrinktus savo atstovus), 5 (valdžių padalijimo principas, valdžios galias riboja Konstitucija), 6 (Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas), 29 (asmenų lygybės principas), 33 (piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus), 34 (teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai), 67 (Seimo įgaliojimai), 78 (reikalavimai kandidatams į Respublikos Prezidentus), 79 (kandidatu į Respublikos Prezidentus gali būti registruojamas Lietuvos pilietis, atitinkantis Konstitucijos 78 straipsnio reikalavimus ir surinkęs ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų), 109 (teisingumą vykdo tik teismai).

Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar šio įstatymo papildymas 1 prim. straipsniu, kuriame nurodoma, kad Seimas šį įstatymą priima vadovaudamasis Konstitucijos preambulėje įtvirtintais atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiais ir teisinės valstybės principu, taip pat Konstitucijos 6, 34 ir 74 straipsniais, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.