Pagerbti A. J. Bačkio susirinko pilnutėlė muziejaus salė. Čia atvyko prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, premjeras Andrius Kubilius, sostinės meras Raimundas Alekna, JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Elizabeth Derse, būrys ministrų, Seimo narių, kardinolo draugų, kultūros, mokslo sferų veikėjų.

Dauguma svečių A. J. Bačkiui nešė gėles ir knygas.

Šventiniam vakarui pasirinkta pokalbio forma – Jo Eminenciją kalbino menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, filosofė, švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė bei poetas ir vertėjas Antanas Gailius. Ekrane demonstruotos kardinolo gyvenimo akimirkos.

„Kunigystė yra pašaukimas. Ne aš pasirinkau – esu įsitikinęs, kad kiekvienam žmogui skirtas kelias, jam Dievas numato, kur eiti. Aš nuoširdžiai priėmiau tokį kvietimą, girdėjau savo vidinį balsą ir pasirinkau eiti tokiu keliu. O kunigas, sakyčiau, - tiltas tarp žmogaus ir Dievo“, - kalbėjo A. J. Bačkis.

Pašnekesį apie tarnystę Dievui, gyvenimą, tikėjimą ir valstybę A. J. Bačkis baigė nuotaikingai – išdavė receptą, kaip gaminti spagečius su skrudintais lašinukais.

Sukaktį mini be iškilmių

A. J. Bačkis Laterano bazilikoje į kunigus įšventintas lygiai prieš 50 metų. Kovo 19 – šv. Juozapo šventę – lietuviškai aukojo pirmąsias Mišias lietuvių kolegijoje Romoje. „Tai kardinolui labai brangu“, - DELFI sakė Vilniaus arkivyskupijos kurijos sekretoriato vadovė sesuo Aldona Dalgėdaitė.

Pasak jos, pasibuvimui su kardinolu penktadienio vakarą žmonės sukviesti muziejaus direktorės iniciatyva. Šeštadienį kardinolas Vilniaus katedroje švęs su kunigais ir vyskupais – 12 val. čia bus aukojamos šv. Mišios. Po jų A. J. Bačkis susitiks su bendradarbiais bei draugais.

Sekmadienį 10 val. A. J. Bačkis katedroje vėl aukos Mišias, po jų pasiliks pabendrauti su tikinčiaisiais.

Pasveikinti kardinolo į Lietuvą atvyko buvę klasės draugai, iš Italijos sugužėjo jo įkurtos jaunimo grupės nariai. Atvyko svečių iš Airijos ir Olandijos. „Kardinolui tai siurprizas, viskas vyksta labai spontaniškai, be režisūros“, - aiškino A. Dalgėdaitė.

Pasak kurijos sekretoriato vadovės, 50 metų kunigystės minėjimas paprastas ir kuklus, mat kardinolas nenorėjo iškilmingų šventimų, visą savaitę praleido daugiausia tyloje ir maldoje.

Keletas biografijos detalių

A. J. Bačkis gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune, Lietuvos diplomato dr. Stasio Antano Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje.

1938 m. rugsėjo mėnesį šeima išvyko į Paryžių, kur S. Bačkis ėjo Lietuvos diplomato pareigas. Paryžiuje A. J. Bačkis baigė katalikų gimnaziją ir įstojo į Paryžiaus kunigų seminariją.

1957 m. persikėlė į Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje. Studijas baigė Grigaliaus universitete įgydamas teologijos licenciatą.

Kunigu įšventintas 1961 m. ir inkardinuotas Kauno arkivyskupijoje. Romoje gyveno iki 1964 m.; Laterano universitete apgynė Bažnyčios teisės doktoratą, kartu studijavo Šventojo Sosto diplomatinėje akademijoje.

1964 m. pašauktas į Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, iki 1973 m. dirbo nunciatūrose Filipinuose, Kosta Rikoje, Turkijoje, Nigerijoje.

Nuo 1974 m. iki 1988 m. dirbo Vatikano valstybės Viešųjų reikalų taryboje. Nuo 1979 m. buvo šios tarybos pasekretorius. Dėstė diplomatinę teisę Laterano universitete.

1988 m. spalio 4 d. popiežius Jonas Paulius II konsekravo A. J. Bačkį vyskupu. 1991 m. gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II įkūrė Vilniaus bažnytinę provinciją, paskirdamas A. J. Bačkį Vilniaus arkivyskupu metropolitu. 2001 m. vasario 21 d. A. J. Bačkis paskirtas Šventosios Romos Bažnyčios kardinolu.

A. J. Bačkio pastangomis atkurta Vilniaus kunigų seminarija, atidaryta labdaros valgykla, Motinos ir vaiko bei Gailestingumo globos namai, Šeimos centras, Amatų centras.

Kardinolas apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-jo laipsnio ordinu, Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi.