Vilniaus meras, konservatorius Raimundas Alekna sako, kad delegacijos atstovų skaičius pagrįstas, mat parodoje vyksta daugybė susitikimų, į kuriuos pageidautina suspėti. Programoje kovo 8-9 d. numatytas Vilniaus gatvių apšvietimo ir elektros tinklų atnaujinimo projekto pristatymas, trys susitikimai su kompanijų atstovais, parodos atidarymo vakarėlis, Lenkijos surengta diskusija, merų susitikimas, merų pietūs bei bendra vakarienė su Lietuvos atstovais, dalyvaujančiais parodoje.
Visiems šiems susitikimams, pietums ir vakarienėms į Kanus išvyko meras, konservatorius R. Alekna, vicemeras Gintautas Babravičius, savivaldybės Miesto plėtros komiteto pirmininkas Regimantas Čiupaila, Sveikatos komiteto pirmininkė Vitalija Kliukienė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Urbanavičius, savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja Rasa Cibulskienė bei Miesto plėtros departamento Plėtros ir planavimo skyriaus vedėja Rūta Matonienė.
Filmukui apie apšvietimo atnaujinimą – 30 tūkst. Lt
Kaip DELFI informavo savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos departamento Investicinių projektų skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Pazikaitė, visos komandiruotės išlaidos į Kanus kartu su registracijos mokesčiais siekia apie 70 tūkst. Lt.
Dar apie 30 tūkst. Lt kainavo filmukas apie apšvietimo tinklų Vilniuje atnaujinimą, o lankstinukai bei kita reprezentacinė medžiaga esą naudojama iš turimų resursų.
Pasak savivaldybės administracijos atstovės, registracijos mokestis į parodą vienam asmeniui kainuoja 1,6 tūkst. eurų (5,7 tūkst. Lt), tačiau čia įskaičiuotas 19,6 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį vėliau savivaldybė susigrąžina.
Be PVM, registracijos mokestis sudaro 1,39 tūkst. eurų (4,8 tūkst. Lt), be to, merui ir vicemerui registracija nekainavo. Atskiro stendo šiais metais Lietuva neturi.
„Iš tikro, viskas kainavo pigiau negu ankstesniais kartais, nes mes naudojamės tomis galimybėmis, kurias suteikia bendri stendai, kur galima dalyvauti. Šiandien mes pristatinėsim ekologiškai saugios ir pigios gatvių apšvietimo sistemos filmuką, taip esame nusivežę lankstinukų apie aikštynų rekonstrukciją, stovėjimo vietų įrengimą. Todėl tai, kad neturime stendo, nereiškia, kad mes neturime galimybės pristatyti miesto poreikių, ko mes norime iš investuotojų“, - kelionės tikslą aiškino R. Alekna.
Klausiamas, kodėl į šiam renginiui reikėjo sudaryti net aštuonių žmonių delegaciją, meras pasakojo, jog apskritai tai didžiulis renginys, kuriame vyksta daug apskritojo stalo diskusijų – jose esą verta sudalyvauti.
„Matote, tai didžiulis renginys, daug apskritųjų stalų, kuriuose verta sudalyvauti, nes labai svarbus tas žmogiškasis faktorius – betarpiškas kontaktų užmezgimas. Iš tikro, kaip esu girdėjęs iš ankstesnių kelionių, labai svarbu, ar patys žmonės dalyvauja, ar tik lankstinukus pristato. Visi nori betarpiškai šnekėtis, kalbėtis. Dar vienas aspektas – mūsų Lietuva nepakankamai gerai žinoma ir dažniausiai dar tampame savotiškais Lietuvos gidais, daug klausinėjama apskritai apie pačią Lietuvą, nes Vilnius nėra toks didelis miestas, investuotojai žiūri plačiau. Turiu pripažinti, kad nemažai ir šiaip lietuvių yra atvažiavę, ne vien iš savivaldybės, tačiau savivaldybės dalyvavimas yra pakankamai svarbus, nes visi projektai yra daugiau ar mažiau susiję su savivaldybės veikla“, - aiškino konservatorių į miesto vadovo postą deleguotas R. Alekna.
Pasiteiravus, dalyvavimo tokioje parodoje tikslo, meras teigė, jog šiais metais tikimasi surasti investuotojų, padėsiančių modernizuoti Vilniaus gatvių apšvietimo tinklus, pasitelkus šviesos diodų technologiją. Be to, tikimasi surasti susidomėjusiųjų Vingio parko sporto centro rekonstrukcija, Lazdynų baseino atnaujinimu, ieškoma partnerių įrengiant požemines 4 automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat baigiant statyti Sporto, kultūros ir laisvalaikio centrą.
„Neatrodo, (kad tai išlaidavimas - DELFI), nes aš esu dalyvavęs ne viename renginyje, būdamas ne meru, o kitose pozicijose, tai tokiuose renginiuose užsimezga kontaktai, kurie duoda gerus rezultatus“, - aiškino R. Alekna.
Tikslingumas – demonstruoti patikimumą ir atvirumą?
Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje pasiteiravus, ar buvo surasti kokie nors konkretūs investuotojai konkretiems projektams ankstesniais metais, pavyzdžiui, pernai, tikslių laimėjimų pateikta nebuvo – esą sandoriai parodose nesudaromi, o Lietuva MIPIM parodoje pasirodė kaip krizę išgyvenusi valstybė, turinti naujų idėjų ir projektų.
„Dalyvavimas šioje parodoje yra gera galimybė pademonstruoti miesto patikimumą nekilnojamojo turto verslui ar investicijoms, pajėgumą pateikti rinkai gerus projektus, miesto valdžios atvirumą užsienio investicijoms ir pagarbą bei asmeninį dėmesį svarbiems strateginiams investuotojams, kurie dar dvejoja į kurį regioną investuoti. Dauguma šalių, dalyvaujančių MIPIM parodoje, metai iš metų, pristato ne tik savo investicinius projektus, bet kartu pristato savo miestus, regionus bei visą šalį“, - teigiama administracijos atstovės J. Pazikaitės atsakyme DELFI.
„2010 metais parodoje dalyvavo „those who survived the crash”. Pernai metais labai gerai pademonstravome, kad mes išgyvenome ir turime naujų projektų ir idėjų. Priminėme apie save investuotojams ir partneriams. Tokio tipo renginiuose labai svarbus yra kontaktų mezgimas ir negalime norėti pačioje parodoje sudaryti sandorius. Prisistatome kaip stabili, patikima valstybė (2010 metais buvo pristatoma Lietuva ir miestų tinklas – Vilnius, Kaunas Klaipėda ir Druskininkai), kurioje galima investuoti“, - priduriama atsakyme.
Kaunas į Kanus nevyko
Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad Kaunas savo delegacijos nei šiais, nei praėjusiais metais nesiuntė, nes išsipirkti stendą yra gana brangu. Tačiau meras sako, jog apskritai tokios parodos yra vertingos, mat užmezgama naudingų kontaktų, tačiau pripažino, kad kažko itin naujo šioje parodoje kiekvienais metais vargu, ar galima rasti.
„Mes nevažiavome, net ir lėšų nenumatėme, sakėme tik įdėsime savo brošiūras ir leidinius. Praeitais metais irgi nedalyvavome, nevežėme jokių stendų ir neišsipirkinėjom plotų, nes paprasčiausiai ten dalyvavimas, kiek atsimenu, bijau pameluoti, kainuoja apie 0,5 mln. Lt, man atrodo, jeigu stendą organizuoji“, - pasakojo A. Kupčinskas.
Tačiau, jo nuomone, pati paroda ir dalyvavimas joje naudos atnešti gali, nes užmegztas ryšys gali pagelbėti ir vėliau, nebūtinai iškart.
„Kontaktų tai tikrai labai daug buvo užmegzta, jie pasitarnavo vėliau kviečiant vienas ir kitas kompanijas, pavyzdžiui, dėl Tarptautinio Kauno oro uosto, dėl laisvosios ekonominės zonos, nors, aišku, kol kas pas mus mieste iki galo nėra įvykdyta žemės restitucija, savininkams negrąžinta visa žemė. Žinau ir kitų projektų, bet tik tiek, kad paskutinius dvejus metus, kadangi ten ir nekilnojamojo turto paroda, patys žinote, visi šie projektai buvo sustoję ir tik dabar pradedama matyti tam tikrus atsigavimo ženklus. Bet aš manau, kad tie užmegzti kontaktai vėl atsinaujins, nors kažko naujo mes toje parodoje turbūt nerastume“, - aiškino Kauno meras.
Vilnius Kanuose vykstančioje nekilnojamojo turto ir investicijų parodoje MIPIM dalyvauja nuo 2003 m., kai miestui vadovavo tuometis liberalcenristas Artūras Zuokas, vėliau parodoje ėmė prisistatinėti ir kiti miestai, tarp jų Kaunas bei Panevėžys.
Paroda vyksta kovo 8-11 dienomis, tačiau darbotvarkėje nurodoma, jog Vilniaus delegacija susitikimuose ir kviestiniuose renginiuose dalyvaus kovo 8-9 dienomis.