Trečiais ekonomikos krizės metais daugiau kaip 500 tūkst. Lietuvos žmonių iš labdaros organizacijų gauna įvairią paramą, tačiau valdžia sugeba kėsintis net į ją. Katalikų Bažnyčios atstovai teigia, kad žmonės neprasilenks su sąžine, jei „apeis buką įstatymą“ ir nuslėps nuo socialinės rūpybos skyrių labdaros faktus.
Apiplėšė daugiavaikę motiną
Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia, kad Pakruojo rajono savivaldybės valdininkai iš šešis nepilnamečius vaikus auginančios Linkuvos miestelio gyventojos Rasos Biliūnienės atėmė socialinę pašalpą dėl prieš Kalėdas gautos labdaros.
Anksčiau nuo vyro smurto kentusiai moteriai televizijos laidoje „Bėdų turgus“ geradariai paaukojo 8 tūkst. litų apgriuvusiam nameliui susitvarkyti, bet šie pinigai „atsigręžė“ prieš labdaros gavėją. R.Biliūnienė negaus net kompensacijos už malkas (apie 80 Lt), kurias teks pirkti už suaukotus pinigus.
Valdininkai neskyrė kompensacijos, nes esą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą R.Biliūnienė gavo pinigų.
„Apie tai mums pranešė R.Biliūnienę pažįstantys žmonės, todėl apsvarstę nusprendėme, kad kompensacija jai nepriklauso“, – aiškino Pakruojo r. savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Daiva Rutkevičienė.
Tik po kilusio skandalo Pakruojo r. savivaldybė iš savo biudžeto kompensavo R.Biliūnienei padarytą skriaudą.
Žmones pavertė baudžiauninkais
Daugiavaikės motinos apiplėšimas – ne vienintelis atvejis, kai prisidengiant netobulu piniginės paramos įstatymu iš neturtėlių atimama socialinė parama.
„Apie tai, kad išmokos atimamos pačiais įvairiausiais būdais, mums pranešė žmonės“, – sakė laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė.
Po skandalo E.Mildažytei guodėsi keletas gyventojų, kad pašalpos atimamos, kai, pavyzdžiui, po kelerių bylinėjimosi metų gaunama prisiteista žala už avarijoje sutrikdytą sveikatą, sudaužytą automobilį. Pagal minėtą įstatymą, šios lėšos irgi įskaičiuojamos kaip pajamos, todėl asmuo praranda teisę gauti išmokas.
„Yra atvejų, kai žmogus priverstas parduoti karvę ir supirkėjas jam sumoka už gyvulį pinigus, bet šios pajamos neturi nieko bendra su teise gauti socialinę paramą“, – įsitikinusi E.Mildažytė.
Jos nuomone, tokiais įstatymais valstybė gyventojus paverčia tiesiog baudžiauninkais.
Vadovaujasi įstatymu
Daugiavaikė šeima gautos paramos nenurodė paraiškoje savivaldybei. Moterį įskundė kiti žmonės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Ryšių su visuomene skyriaus specialistas Marius Petrauskas teigia, esą „jei labdara R.Biliūnienei būtų buvusi pervedama dalimis kas mėnesį arba jei labdara būtų buvusi ne piniginė, o suteikta daiktais ar paslaugomis, socialinė pašalpa šeimai būtų buvusi mokama ir toliau“.
SADM ministras Donatas Jankauskas aiškino, esą „galbūt žmonėms savivaldybėse trūksta kompetencijos ir jie pernelyg aklai laikėsi įstatymo raidės“.
Tačiau savivaldybių darbuotojai tikina, kad vadovaujasi įstatymais.
„Mes privalome laikytis įstatymų, o juose nėra apibrėžta, kas yra sąžininga, o kas nesąžininga“, – tikino Kėdainių r.
savivaldybės Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė.
Kėdainių r. pašalpas ir kompensacijas gauna apie 5 230 asmenų. Tai dvigubai daugiau nei 2009 m. Savivaldybė atmetė apie 50 prašymų. Druskininkuose pašalpas ir kompensacijas gauna apie 11 tūkst. žmonių. Maždaug 200 prašymų valdžia atmetė.
Maksimalus sąžiningumas?
Pildydami prašymą gauti socialinę paramą, gyventojai privalo nurodyti, kokias pajamas gavo per pastaruosius 3 mėnesius. Tai ne tik labdara gautos sumos, prisiteistas žalos atlyginimas, laimėjimai loterijose, bet ir „kitos pajamos“.
Paklaustas, ar panašiu atveju, su kokiu susidūrė R.Biliūnienė, gyventojai turi moralinę teisę apgauti juos apiplėšiančią valstybę, ministras D.Jankauskas teigė, kad „valstybės ir žmogaus santykiai turi būti maksimaliai sąžiningi“. Ką turi galvoje ministras, matyt, supranta tik jis pats, nes per dvejus krizės metus Vyriausybė tiek apiplėšė žmones, kad jos veiksmus kovojant su ekonomikos krize smerkia net 83 proc. Lietuvos piliečių. Tai atskleidė „Eurobarometro“ tyrimas.
Elgdamasi kaip R.Biliūnienės atveju, valdžia užkerta kelią ir bet kokiai paramai, altruizmo skatinimui. Dėl tokių pat priežasčių kompensacijos nepriklausytų abiejų rankų netekusiam Ramygalos gyventojui Valentinui Audzevičiui. Protezams įsigyti žmonės 22 metų jaunuoliui paaukojo apie 140 tūkst. litų.
Apeiti buką įstatymą – ne nuodėmė
Lietuvos „Carito“ vadovas kunigas Robertas Grigas mano, kad labdarą gaunantys žmonės neturėtų jausti sąžinės graužaties, jei deklaruodami savivaldybėse pajamas sąmoningai nuo valstybės nuslėptų labdaros gavimo faktus.
„Pati krikščionybė prasidėjo nuo įstatymų nesilaikymų, nes toje visuomenėje, kurioje kilo krikščionybė, viskas buvo iki smulkmenų reglamentuota įstatymų, – sakė R.Grigas. – Neretai perdėtas įstatymų moralumas atsigręžia prieš pačią moralę, todėl žmones raginčiau pirmiausia vadovautis savo širdimi.“
Pasak jo, „Caritas“ irgi žvelgia ne į įstatymus, o pirmiausia į tai, kaip padėti žmogui.
„Jei apeinu buką ir nežmonišką įstatymą, sąžinė manęs negraužia, todėl ir ateityje ketinu taip elgtis be jokios sąžinės graužaties, – sakė R.Grigas. – Jei neišmintingi įstatymai atima iš žmogaus pagalbą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiga tokius įstatymus keisti.“
Pagal ES programą nemokamai labdarą maistu šalyje gavo 538 tūkst. Lietuvos piliečių, arba 20 proc. daugiau nei 2009 m.
Atėmė norą būti padoriems
Kai kurie valdininkai žurnalistui teigė, esą sunkmečiu žmonės imasi pačių įvairiausių gudrybių. Viena kauniečių šeima net oficialiai nutraukė santuoką, kad tik išsaugotų kompensacijas, kai beveik vienus metus darbo Lietuvoje neradęs vyras įsidarbino Anglijoje. Žmona su vaikais liko Kaune, o vyras kas ketvirtį siunčia pinigus iš Londono. Ši šeima gauna ir kompensacijas bei socialines išmokas. Valdininkai tokį elgesį vadina piktnaudžiavimu valstybės gerumu.
Tačiau taip nemano Seimo narė Dalia Teišerskytė. „Mokėjimai vokeliuose, pajamų slėpimas yra prastų valdininkų ir Vyriausybės veiklos darbo pasekmė, – sakė D.Teišerskytė. – Jei valdžia sugeba atimti labdarą, tai ką piliečiui galvoti apie savo valstybę. Daugelis žmonių, net duodami labdarą, paprastai priduria gavusiajam: „Tik niekam nesakyk.“ Valstybė tiesiog skatina turtingus žmones būti bailiais ir melagiais, o žmones – slėpti pajamas.“
Pasak seimūnės, pati valdžia atėmė iš žmonių orumą ir norą būti padoriems.
Visų karas prieš visus
Mindaugas Kubilius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto lektorius
Valstybės skiriamomis pašalpomis visuomenė solidarizuojasi su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Šis solidarumo principas jokiu būdu nepanaikina individualios geradarystės principo, kai suteikiama papildoma parama. Jei valstybė mėgina mažinti paramą geradarystės sąskaita, ji greitai išnaikins altruizmą. Didžiausia Lietuvos problema yra ta, kad čia nemylimas žmogus, dominuoja pavydas. Visa tai nulėmė, kad žmogus tampa arba visuomenės išlaikytiniu, arba atsiduria už visuomenės ribų. Valdžia nedaro nieko kito, kaip tik plėšikauja, ir šis plėšikavimas naikina pilietinę visuomenę. Žmonės vengia mokėti mokesčius į biudžetą, nes valdžia tapo viena iš oligarchinių struktūrų, išnaudojančių žmones. Kitaip tariant, vyksta visų karas prieš visus. Lietuvoje politika orientuota ne į žmogų, o į valdančią daugumą, ir tokios politikos laikosi visos iki šiol buvusios valdžios.
Dosni socialinė sistema – terpė piktnaudžiauti
Boguslavas Gruževskis, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius
Kai kalbame apie socialinę paramą, reikia suvokti, kad šias lėšas valstybė aukoja užtikrinti žmogui minimalius poreikius. Jei tai palikimas ar kita didesnė suma, tai šiuo atveju apginčiau valstybę. Problema ta, kad kai kam neužtenka ir tų 200 litų, o kitas gauna 2 tūkstančius litų ir dar tuos 200 litų. Kai savivaldybėms pinigų trūksta, tie 200 Lt pasidaro labai brangūs. Bet visada reikia atsižvelgti į gautų pajamų paskirtį. Jeigu tai po avarijos gauti pinigai, draudimo išmoka sudegus namui, labdara nelaimės pasekmėms padengti, reikia gerbti žmogų. Juk jam tik kurį laiką pagerės situacija, ir būtų nepadoru atimti tas išmokas. Tačiau prisidengiant valstybės solidarumu su sunkiai gyvenančiaisiais, dažnai pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, fiktyvios skyrybos labai paplitusios tose Europos Sąjungos šalyse, kuriose yra dosni socialinė sistema.