Konstitucinio Teismo vertinimu, šie prašymai grindžiami prieštaringais ir nenuosekliais argumentais, o teisinių motyvų juose nėra. Jei nurodyti trūkumai bus ištaisyti, Seimo Liberaldemokratų frakcijos seniūno Henriko Žukausko atstovaujama Seimo narių grupė į Konstitucinį Teismą galės kreiptis dar kartą, informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai.

Seimo narių grupė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti reglamentas neprieštarauja Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto bei Seimo statuto nuostatoms.

Atsisakydamas nagrinėti prašymą, Konstitucinis Teismas nurodė, kad Specialiosios tyrimo komisijos reglamentą savo sprendimu patvirtino pati komisija - Seimo struktūrinis padalinys. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti Seimo komisijų, kitų Seimo struktūrinių padalinių priimtų teisės aktų.

Konstitucinis Teismas šiuo sprendimu taip pat grąžino pareiškėjui prašymą ištirti Seimo statuto 38-ojo skirsnio, jo atskirų straipsnių atitiktį Konstitucijai.

Pasak Konstitucinio Teismo, pareiškėjo abejonė Seimo statuto 38-ojo skirsnio atitiktimi Konstitucijai grindžiama tuo, kad, pareiškėjo manymu, šiame skirsnyje nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, kuris jame turi būti.

"Pareiškėjas iš esmės ginčija ne Seimo statute tiesiogiai nustatytą teisinį reguliavimą, bet tai, kas jame nėra nustatyta, ir kas, pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjo pagal Konstituciją turėjo būti nustatyta. Toks prašymas galėtų būti priimtas ir byla galėtų būti nagrinėjama tik tuo atveju, jeigu prašyme būtų pateikti argumentai, pagrindžiantys, kad Seimo statute nenustatytas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje Seimo statuto dalyje. Tuo tarpu pareiškėjas tokių argumentų nepateikė, daugelio ginčijamo skirsnio straipsnių necitavo, jų nė nepaminėjo", - pabrėžiama Konstitucinio Teismo pranešime.

Be to, prašymas ištirti, ar kai kurios Seimo statuto nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, grindžiamas prieštaringais, nenuosekliais, vienas kitą paneigiančiais argumentais. Antai vienoje prašymo vietoje pareiškėjas prašo ištirti Seimo statuto 238 straipsnio 3 dalies atitiktį Konstitucijai, taigi ginčija jos konstitucingumą, o kitoje prašymo vietoje jis prašo ištirti Specialiosios tyrimo komisijos reglamento nuostatų atitiktį būtent Seimo statuto 238 straipsnio 3 daliai, taigi traktuoja šias statuto nuostatas, kaip atitinkančias Konstituciją.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pozicija dėl Seimo statuto nuostatų atitikties Konstitucijai yra neaiški, dviprasmiška.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą pareiškėjo prašyme Konstituciniam Teismui ištirti teisės akto ar jo dalies atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto, straipsnio ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja.

Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo reikalavimų. Tokio prašymo negrąžinus pareiškėjui ir priėmus jį nagrinėti Konstituciniame Teisme bei pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens - valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, - teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui.

Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjui ir prašymą ištirti Seimo nutarimo "Dėl Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo" atitiktį Konstitucijai. Minėtas prašymas yra grindžiamas prielaida, esą Seimas "žinojo ar bent jau privalėjo žinoti", kad Seimo statuto 38 skirsnis prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šis argumentas nėra teisinis, tai nėra Konstitucinio Teismo įstatymo reikalaujamas argumentas, kuriuo galima grįsti pareiškėjo poziciją.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą prašymo grąžinimas pareiškėjui neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Seimo narių grupės, kuriai atstovauja Seimo narys Henrikas Žukauskas, prašymas susideda iš keturiolikos prašymų. Du iš jų yra dėl Seimo statuto nuostatų, vienas - dėl Seimo 2003 m. gruodžio 23 d. nutarimo "Dėl Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo" atitikties Konstitucijai, dar vienuolika - dėl Specialiosios tyrimo komisijos reglamento, jo atskirų punktų atitikties Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui bei Seimo statutui.