Skulptūra, pagaminta iš metalo karkaso ir nerūdijančio plieno lakštų, būtų pritvirtinta plieno lynais tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir „Europos“ biurų pastatų monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų.

Savo idėją G. Umbrasas pasiryžęs įgyvendinti kartu su architektu Tadu Balčiūnu.

Gitenis Umbrasas

Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, pagal miesto urbanistinę koncepciją Vilniaus architektūra „auga kalvomis“, o aplink Europos aikštę suformuotą architektūrinį pastatų masyvą galima įvardinti kaip „stiklo kalną“.

„Yra žinomas senas lietuviškas mitas apie sidabro raitelį, užjojusį ant stiklo kalno. Pagal šį mitą siūlome pakelti į dangų sidabru tviskantį Vytį, šuoliuojantį tarp modernios Vilniaus architektūros: remiantis kalnų keltuvų konstrukcijos patirtimi, ant ištemptų lynų virš Europos aikštės pakabinti stilizuotą Vyčio skulptūrą – Lietuvos veržimosi į laisvę ir nepriklausomybę simbolį“, - teigia idėjos autoriai.

Jų teigimu, šio sumanymo realizavimas jungtų mitologiją ir modernią architektūrą bei pabrėžtų Lietuvos reikšmę Europos kontekste.

Vizija aplankė ryte

„Vieną ankstų rytą vaikščiojau aplink savivaldybę ir pamačiau akyse tokį vaizdą“, - paklaustas, kaip gimė idėja, DELFI pasakojo G. Umbrasas. Tuomet jis pradėjo kalbėtis su architektu T. Balčiūnu, „Europos“ verslo centrą valdančios bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininku Arvydu Avuliu. A.Avulis idėjai esą neprieštaravo, tik pareikalavo garantijų, kad tai nepakenks pastatui.

Vyčio skulptūros vizualizacija

Menininko skaičiavimais, projekto įgyvendinimas kainuotų iki milijono. G. Umbraso manymu, idėją minimaliai galėtų paremti savivaldybė, tačiau didžiąją sumos dalį tikimasi gauti iš privačių rėmėjų. Jis mano, kad rėmėjų pavardės turėtų atsirasti bronzinėse lentelėse ant savivaldybės sienos iš lauko pusės.

„Manau, per 20 nepriklausomybės metų pribrendome šiam ženklui. Norėtųsi, kad kuo daugiau piliečių įsijungtų į bendrą darbą, nes vienas nieko nepadarysi“, - kalbėjo G. Umbrasas.

Su Vyčio maketu galima susipažinti Vilniaus Rotušėje.

G.Umbrasas – žinomas menininkas, visuomenei geriausiai žinomi jo darbai Neries „Meilės krantai“, „Stebuklo“ plytelė Katedros aikštėje, „Čiulbantis kryžius“ Žvėryne, 30 kv. m. mozaika „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole.