Kalbėdami konferencijoje dvasininkai baisėjosi visuotiniu žmogaus kūno seksualizavimu bei komercializavimu, smerkė kontracepcijos platinimą, prioriteto teikimą karjerai ir egoistiniams siekiams prieš šeimą. Ypač daug kritikos sulaukė Vakarų valstybės, kuriose neva žingsnis po žingsnio panaikinami draudimai tam, kas dar neseniai buvo laikoma seksualiniu iškrypimu.
„Kai kurie draudimai dar lieka, tačiau bet kurią akimirką kokia nors naujai susikūrusi politinė partija ar visuomeninis judėjimas gali pareikalauti panaikinti įstatyminius pedofilijos, pornografijos platinimo, nepilnamečių įtraukimo į lytinius santykius ar seksualinio išnaudojimo draudimus“, - konferencijoje kalbėjo Maskvos patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininkas, Volokolamsko metropolitas Hilarionas, primindamas, jog Nyderlanduose prieš keletą metų jau buvo susikūrusi partija, kuri siekė atšaukti draudimus narkotikų prekybai, pedofilijai bei uždrausti religinį auklėjimą.
Vakarų visuomenių polinkį teikti prioritetą žmogaus teisėms kritikavo ir Kauno arkivyskupas, metropolitas Sigitas Tamkevičius. Nerimą išsakė ir Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis, kuris pasakojo, jog Nyderlanduose neseniai buvo užregistruota civilinė santuoka tarp dviejų moterų ir vieno vyro.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys savo ruožtu pareiškė, kad Vakarų visuomenėse vyraujanti tendencija teikti prioritetą žmogaus teisėms prieš pareigas šeimai, visuomenei ir valstybei iš dalies suniveliuoja Europos Sąjungos bei sovietų komisarų veiksmus.
Politikų gretas konferencijoje taip pat papildė konservatoriai Mantas Adomėnas, Kęstutis Masiulis, Vida Marija Čigriejienė, Kazys Starkevičius, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vincė Vaidevutė Margevičienė bei valstietė liaudininkė Rima Baškienė.
Bažnyčia ėmė gvildenti seksualumo temas
Vienu pagrindinių konferencijos organizatorių įvardytas Maskvos patriarchato Išorinių Bažnyčios ryšių skyriaus pirmininkas, metropolitas Hilarionas savo pranešime pabrėžė, kad šiuolaikinėje visuomenėje lytinio gyvenimo klausimams skiriamas perdėtas dėmesys, laikomasi nuomonės, kad ši sritis yra vos ne svarbiausia žmogaus gyvenimui.
„Apskritai žmogaus seksualumas ir aplink jį kuriamas ažiotažas jau seniai tapo komercializacijos objektu ir paklausia preke globalinėje vartojimo rinkoje“, - kalbėjo Maskvos patriarcharo atstovas.
Tačiau, pasak jo, seksualumas šiuolaikinėse visuomenėse pabrėžiamas labiausiai vaikantis pelno, nors, pavyzdžiui, Bažnyčios požiūriu, „žmogiškasis seksualumas turi būti realizuojamas išskirtinai tik santuokiniame vyro ir moters ryšyje, sąjungoje, kurios vienas pagrindinių tikslų yra vaikų gimdymas“.
Anot metropolito Hilariono, į pasaulį žvelgiant kaip į prekių ir paslaugų rinką, kur viską galima pirkti, parduoti ir vartoti, ilgainiui artimieji tampa kliūtimi patirti tikrą laisvę ar nežabotus malonumus. „Organizuota prekyba žmonėmis, įtraukimas į prostituciją, filmavimąsi pornografiniuose filmuose, seksualinis išnaudojimas ir lytinių iškrypimų platinimas nėra viduramžių atgyvenos, tai mūsų laikais yra visiškai įtraukta į rinkos infrastruktūrą“, - piktinosi Maskvos patriarchato atstovas.
„Jei mitas apie nuolatinį rinkos ekonomikos augimą artimiausiais metais neparodys savo visiško nepagrįstumo, visai galima, kad tapsime liudininkais, kaip „asmens teisės ir laisvės“ bus plečiamos siaurinant žmogaus elgesio visuomenėje dorovines normas. Finansiškai suinteresuoti sluoksniai pasistengs išstumti krikščioniškosios etikos įtaką ekonomikos ir verslo sferoje, visiškai pajungdami jas pagrindinei rinkos taisyklei: „Pasiūla turi aplenkti paklausą“, - teigė metropolitas.
Pasak jo, įstatymų liberalizavimas seksualinėje sferoje atvedė ištisas tautas į itin sunkią demografinę padėtį, tad žmogiškosios dorovės srityje krikščionys esą neturi pataikauti liberalioms tendencijoms. „Būtina ginti tradicinę krikščionišką dorą, įskaitant tradicinę santuokos ir šeimos sampratą. Šiuo atveju kompromisas su šio pasaulio dvasia yra ne kas kita, kaip kompromisas su velniu“ pareiškė svečias iš Maskvos, kuris prieš dvidešimt metų dirbo vienoje Kauno cerkvėje.
Gimstamumo mažėjimas yra tikra krizė
Kauno arkivyskupas, metropolitas S. Tamkevičius konferencijoje taip pat pabrėžė šiuolaikinio pasaulio pavojus šeimai: pasak jo, pagrindinės blogybės yra skyrybos, santuokos atsisakymas ir jos pakeitimas kohabitacija bei gimstamumo mažėjimas.
„Lietuvoje skyrybų skaičius vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos šalių. O 2007 m. Lietuva tapo rekordininke. Išsiskyrę asmenys, kaip teigia sociologai, labiau linkę kohabitacijai nei santuokai, skyrybos taip pat pripažįstamos kaip viena iš gimstamumo mažėjimo priežasčių. Kohabitacijos plinta visose išsivysčiusiose šalyse, Lietuva ne išimtis. Vien vaikų, gimusių santuokos neįregistravusių tėvų, skaičius pakilo nuo 7 proc. iki beveik 28 proc. viso gimusiųjų skaičiaus“, - pasakojo S. Tamkevičius.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuvoje gimstamumas yra taip drastiškai sumažėjęs, kad, kaip prognozuoja „Eurostat“, 2060-aisiais Lietuvoje 65-erių ir vyresnių gyventojų dalis palyginus su visais gyventojais išaugs iki 35 proc.: „Tai ne vien fizinis žmonių skaičiaus sumažėjimas gimstamumo sumažėjimas veda į valstybės bankrotą. Tada bus tikra krizė“, - susirinkusiuosius baugino S. Tamkevičius.
Dvasininkas pasakojo, kad pastaruoju metu pastebima ir vaiko vertės sampratos kaita – vaikas yra jau nebe absoliuti vertybė, bet vertybė, kuri reikalinga patenkinti tėvų poreikiams. Pasak jo, tai iš esmės lėmė labai pasikeitusi laisvės samprata: „Žmonės mano, kad reikia turėti daugiau laisvės savo norams realizuoti ribojant vaikų skaičių. Taip pat jog gimstamumo kontrolės priemonių atsiradimas suteiks jiems neribotą laisvę“, - kalbėjo S. Tamkevičius, nors pabrėžė, kad tikra laisvė yra savęs dovanojimas, o ne norų tenkinimas.
Kauno arkivyskupas pabrėžė ir tai, jog asmens seksualumas, jo nuomone, tapo manipuliacijų ir išnaudojimo sritimi, bet ne „pirmykštės nuostabos objektu“. Pasak S. Tamkevičiaus, viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria katalikai, auklėdami savo vaikus, „lytinis švietimas ir jo propaganda“ mokyklose.
„Ne lytinis ugdymas, bet lytinis švietimas ir jo propaganda. Lytinio švietimo programos pagrįstos pažiūra į žmogų, kaip į biologinį-socialinį konstruktą, iškreipia lytiškumo esmę, iš pagrindų kertasi su jaunimo rengimo šeimai tikslais. Lytinis švietimas turi daug vardų – pradedant sveikos gyvensenos, gyvenimo įgūdžių ugdymu ir baigiant rengimu šeimos gyvenimui“, - pasakojo S. Tamkevičius bei pabrėžė, kad lytinis švietimas puikiai atpažįstamas iš jame naudojamų rinkodaros elementų – kontracepcijos propagavimo bei neigiamos nuostatos į nėštumą.
Šiuolaikinis Adomas norėtų Ievos, obuolio, velnio ir Dievo
Lietuvos liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis savo ruožtu konferencijoje dėstė, kad, jo nuomone, laikmetis, kai Bažnyčia buvo persekiojama, lyginant su dabartiniu metu „galbūt buvo ir palaimingesnis“, nes tuomet buvo aišku, kas yra gėris ir blogis, kas yra draugas ar priešas.
„Mūsiškis laikmetis, atrodo, yra visiškai ištrynęs sampratą tarp gėrio ir blogio ir yra toks bendras suvokimas kaip Friedricho Nietzsches – anapus gėrio ir blogio, kai nėra jokio gėrio ir nėra jokio blogio“, - apgailestavo M. Sabutis bei pabrėžė, jog žmonės dažnai vadovaujasi netgi postmodernia pasaulėžiūra ir teigia esą tikros Tiesos iš viso nėra.
Pasak Lietuvos liuteronų vyskupo, kartais atrodo, jog šiuolaikinėje visuomenėje siekiama sukurti aukštesnę tikrovę, kurioje sėkmingai būtų puoselėjamos ir tradicijos, ir naujumas, o ji pati galėtų pasitarnauti kūrybingam žmonijos ir planetos vystymuisi. Jo teigimu, tam pasitelkiami tokie terminai ar paradigmos kaip ekologija, globalizmas, feminizmas, altruizmas ir socialinis optimizmas.
„Šios koncepcijos pozityvioji pusė yra susirūpinimas visos žmonijos gerove, kas visiškai atitinka ir krikščionių siekį bei Dievo pašaukimą kurti ir gyventi harmoningoje aplinkoje. Tačiau skaitant vertybėmis grindžiamą programą iškylą klausimų – kas bus (Europos Sąjungoje jos jau yra) tos globalinės institucijos, kurios nustatinės vertybinius kriterijus ir asmenis, „teisingai“ gyvenančius pagal nustatytas paradigmas“, - klausė liuteronų vyskupas.
Jo teigimu, kadangi šiuo metu Vakarų visuomenėse religija yra išstumiama iš viešosios erdvės, tai kyla klausimas, kas bus tokių vertybių šaltinis.
„Sutrumpinant didelę dalį argumentų, daugelio liberalesnių Bažnyčių argumentus galima sudėti... Kas yra šeima, šeimos apibrėžimas? Įsipareigojimas, visam gyvenimui, tarpusavio parama ir meilė. Lyg ir nieko blogo. Bet šie teiginiai atspindi transmodernistinės kultūros požymį – po gražiais ir sentimentaliais teiginiais palikti erdvės bet kokiam turiniui. Po šiuo argumentų apvalkalu telpa ir homoseksualų santuoka ir, ko dar nėra buvę Bažnyčioje, daugiau nei dviejų asmenų santuoka“, - teigė dvasininkas.
„Olandijos pavyzdys tai puikiai įrodo, nors bažnyčiose taip dar neatsitiko, bet civilinė metrikacija užregistravo dviejų moterų ir vieno vyro – trijų asmenų – santuoką“, - pridūrė M. Sabutis.
„Adomas turbūt būtų norėjęs, jeigu jam būtų leidę, pasirinkti, jis būtų norėjęs tame Edeno sode turėti ir Ievą, ir vaisių valgyti, ir teologinėmis temomis apie Dievo valią su gyvate padiskutuoti bei su Dievu bendrauti. Harmoningai laikytųsi, bet toks suvokimas yra klaida, kurią sau leido padaryti daug ištikimų liuteronų dvasininkų ir pasauliečių“, - reziumavo M. Sabutis.