1. Seimo turistas ir apkalta

Politikoje metai prasidėjo parlamentaro Lino Karaliaus kelioninių įspūdžių aptarimu ir dėl to kilusiu skandalu. Nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilęs Seimo narys L.Karalius iškeitė parlamento posėdžius į pramogas su drauge ir Tailando transeksualais, o jo kolega Aleksandras Sacharukas nesibodėjo daug kartų balsuoti už kolegą. Ši avantiūra išvirto į apkaltos procesą abiems politikams. Lapkritį Seimas slaptu balsavimu atėmė parlamentaro mandatą iš L.Karaliaus, o A.Sacharuką apsaugojo. Vietoj L.Karaliaus pagal „prisikėlėlių“ rinkiminį sąrašą į Seimą pateko Andrius Burba. Seimo sudėtį pakoregavo ir nelaimė – rugpjūtį mirė parlamentaras socdemas Algis Rimas. Kas užims jo vietą, paaiškės per vasarį įvyksiančius Seimo rinkimus vienmandatėje Marijampolės rinkimų apygardoje.

2. Ministrų kaita Vyriausybėje

Algis Čaplikas

Kaita 2010 m. įvyko ir Vyriausybėje. Skambiausiai portfelis perduotas Sveikatos apsaugos ministerijoje. Sausį kilo korupcijos skandalas, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sulaikė tuometinį sveikatos apsaugos viceministrą liberalcentristą Artūrą Skiką, kurį teismas vasarį nuteisė už kyšio ėmimą. Netrukus iš ministro posto pasitraukė liberalcentristas Algis Čaplikas, jį pakeitė Raimondas Šukys. 2010 m. pasikeitė dar du ministrai - sausį užsienio reikalų ministro pareigas pradėjo eiti ir konservatorius-krikdemas Audronius Ažubalis, pakeitęs dar 2009 m. prezidentės pasitikėjimą praradusį Vygaudą Ušacką. Nuo liepos turime ir naują kultūros ministrą. „Prisikėlėlių“ deleguotas Arūnas Gelūnas pakeitė partijos pasitikėjimą praradusį Remigijų Vilkaitį.

3. Po daug metų susitiko su V.Putinu

Andrius Kubilius susitikime su Vladimiru Putinu
Foto: AFP/Scanpix

Lietuvos užsienio politikoje po ilgo laiko įvyko svarbūs aukščiausio lygio susitikimai su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu. Vasarį prezidentė Dalia Grybauskaitė su juo susitiko Suomijoje. Tai buvo pirmasis aukščiausio lygio dvišalis susitikimas po 2001 metų. Kovą premjeras Andrius Kubilius V.Putiną aplankė Maskvoje. Toks dvišalis premjerų susitikimas buvo pirmas po beveik 7 metų. Tačiau apčiuopiamų rezultatų, ypač energetikos srityje, nematyti.

4. B.Obamai atsuko nugarą, A.Lukašenkai ištiesė ranką

Didesnio atgarsio sulaukė kiti prezidentės Dalios Grybauskaitės manevrai užsienio politikoje, susiję su JAV ir Baltarusija. Kritikos šalies vadovė gavo už sprendimą ignoruoti JAV prezidento Baracko Obamos kvietimą. Nors kvietimas buvo dedikuotas asmeniškai prezidentei, ji į balandį Prahoje įvykusį B.Obamos susitikimą su Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais delegavo premjerą Andrių Kubilių. Vėliau prezidentė D.Grybauskaitė paaiškino, kad į susitikimą nevyko reaguodama į JAV ir Rusijos derybas dėl nusiginklavimo. Kitas svarbus įvykis – spalį įvykęs D.Grybauskaitės apsilankymas pas paskutiniu Europos diktatoriumi tituluojamą Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką. Dar daugiau kritikos prezidentė sulaukė vėliau, kai, anot naujienų agentūros "Reuters", susitikime su Europos Sąjungos šalių ambasadoriais A.Lukašenkos perrinkimą Baltarusijos prezidentu pavadino stabilumo garantija . Po A.Lukašenkos perrinkimo prezidentu ir smurtu suvaldytų opozicijos protestų, D.Grybauskaitė griežtos pozicijos nepareiškė.

5. Violetinė istorija: dar dvi pagrindinių herojų mirtys

Balandį įvyko lūžis dar 2009 m. prasidėjusioje pedofilijos byloje – rastas Drąsiaus Kedžio lavonas. D.Kedys buvo įtariamas nušovęs Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių ir savo vaiko motinos Laimutės Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Lietuvoje susiformavo D.Kedžio gerbėjų, vadinamoji violetinė minia. Žmogžudystėmis įtariamo vyro laidotuvės sulaukė didžiulio susidomėjimo. Ši daug klaustukų iškėlusi istorija pareikalavo dar vienos gyvybės – birželį keistomis aplinkybėmis žuvo Andrius Ūsas, kuris buvo kaltinimas D. Kedžio mažametės dukrelės tvirkinimu. Violetinė minia aktyviai kišasi į D.Kedžio dukrelės globos istoriją, minia Garliavoje ėmė budėti prie Kedžių namų, neleido vykdyti teismo sprendimo mergaitę grąžinti motinai. Ji darė spaudimą, kad atsistatydintų Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, tačiau Seimas nesutiko atleisti jos iš pareigų. Per šį skandalą postų neteko ir daugiau pareigūnų - dar vasarį pasitraukė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, jį poste pakeitė Darius Valys. Buvo virtinė pasikeitimų ir nuobaudų ir Kauno teisėsaugoje.

6. Tolerancijos egzaminas per homoseksualų eitynes

Gegužę vyko homoseksualų eitynės Vilniuje. Taikus kelių šimtų žmonių su vaivorykštinėmis vėliavomis renginys buvo palydėtas kur kas gausesne ir aršesne priešininkų minia. Didesnių incidentų išvengta, nes eitynes saugojo itin gausios policijos pajėgos. Ypatingai pasižymėjo du Seimo nariai – neapykanta homoseksualams garsėjantis Petras Gražulis ir Kazimieras Uoka. Jie nepaisė policijos nurodymų ir buvo išvesdinti iš renginio. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Seimas neleido parlamentarų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

7. Pirmojo prezidento A.Brazausko mirtis

Foto: DELFI / Audrius Solominas

Birželį Lietuvą sukrėtė politikos mohikano – paskutiniojo tarybinės Lietuvos Komunistų partijos Centro komiteto pirmojo, pirmojo nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidento ir buvusio premjero Algirdo Brazausko mirtis. Lietuvai teko ir išbandymas surengti pirmas tokio lygio laidotuves, kurios neapsiėjo be konfliktų. Bažnyčia neleido velionio šarvoti Vilniaus arkikatedroje, tuo supykdydama ir supriešindama dalį politikų ir visuomenės. Po kurio laiko velionio atminimą aptemdė dar viena istorija – milijonierė velionio žmona Kristina Brazauskienė paprašė skirti jai prezidento našlės rentą. Vyriausybė neskuba priimti sprendimo, svarstymai, ar turtinga moteris, kuri A.Brazauskui einant prezidento pareigas dar nebuvo jo žmona, verta rentos, persikėlė į Seimą, kuris visgi nepanoro dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Krepšinio pergalės

Rugpjūtį ir rugsėjį Lietuva sirgo krepšiniu. Lietuvoje vykusiame Europos jaunių (iki 18 metų) krepšinio čempionate mūsų komanda be pralaimėjimo kartėlio iškovojo aukso medalius. Rugsėjį bronzą į Lietuvą iš Turkijoje vykusio pasaulio čempionato parvežė ir Lietuvos krepšinio rinktinė. Iš pradžių iš jos tikėtasi mažai, tačiau pasirodymas buvo itin sėkmingas - per devynerias čempionato rungtynes lietuviai pralaimėjo tik kartą, kai pusfinalyje nusileido varžybų favoritams amerikiečiams. Rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra buvo išrinktas netgi metų žmogumi.

9. Skandalai Vilniaus ir Alytaus savivaldybėse

Česlovas Daugėla

Ruduo buvo spalvingas savivaldoje. Į skandalus įsivėlė ir vėliau postus apleido Vilniaus ir Alytaus merai. Rugsėjį žiniasklaida paviešino pokalbio įrašą, kuriame sostinės meras konservatorius-krikdemas Vilius Navickas moko partietį savivaldybės kontrolierių daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai. Nors tiek partija, tiek Vilniaus valdančioji koalicija pasmerkė mero veiksmus, jis ilgai neapleido posto – pasitraukė tik gruodį, o mero regalijas perėmė konservatorius-krikdemas Raimundas Alekna. Tuo tarpu Alytaus miesto valdžią supurtė korupcijos skandalas – už grotų kurį laiką teko praleisti merui Česlovui Daugėlai ir administracijos vadovui, įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės svetimo turto iššvaistymo pateikti visai eilei savivaldos politikų ir valdininkų.

10. Žlugo naujos atominės konkursas

Gruodį apie būtinybę išsivaduoti iš Rusijos energetinių gniaužtų svaigstanti Vyriausybė gavo dar vieną antausį - žlugo naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo paieškos. Iš konkurso pasitraukė vieninteliai reikalavimus atitikę ir susidomėjimą iki paskutinio žingsnio parodę korėjiečiai. Sugriuvus konkursui Vyriausybė ramina, kad dar ne viskas prarasta – investuotojo bus ieškoma tiesioginių derybų būdu, tačiau ekspertai konstatuoja, jog Lietuvos šansai turėti savo branduolinę elektrinę stipriai sumenko. Daugiau svarbių ekonominių įvykių rasite šioje apžvalgoje.